Suabejota Seimo rinkimų įstatymo nuostatų teisėtumu

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nutarta kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, pažyminčios, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatus gali siūlyti tik politinės partijos, neprieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui.

Nagrinėjant asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises" bylą, kurioje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti asociacijos pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje apygardoje, bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Anot LVAT, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai tik partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai, kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje".

„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys partijos nariais", - skelbiama LVAT nutartyje.

Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus tiek vienmandatėse, tiek daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo narių vietą). Tuo tarpu nesantys partijų nariais - tik vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).

Taigi kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei partijai jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę", skelbiama išplatintame LVAT pranešime.