Studentai rengiasi mitingams

Vyriausybei dar sprendžiant dėl aukštojo mokslo reformos, studentai ir moksleiviai jau kviečiami rengtis mitingams prieš studijų įmokų didinimą.

„Organizuojame protesto akciją dėl naujosios valdžios planų: tiek Vyriausybės, tiek švietimo ministro. Ketinama didžiajai daliai studentų įvesti mokesčius, kurie, ekspertų skaičiavimais, sieks nuo 2 tūkst. iki 40 tūkst. litų per metus.

Tai vadinama aukštojo mokslo reforma, bet iš tiesų mes daugiau nei įtariame, kad tokie planai yra dėl ministro užkulisinio susitarimo su bankais, nes mokesčiai įvedami tik tam, kad bankai galėtų pelnytis iš paskolų studentams“, – lrt.lt sakė vienas piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą Lietuvoje“ atstovų Nerijus Stasiulis.

„Tai yra šios grupės nuomonė. Apie bankų pasipelnymą negali būti nė kalbos, nes valstybė bet kuriuo atveju ruošdama naują paskolų sistemą turės užtikrinti palūkanų dengimą“, – prieštarauja Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas J. Okunis.

Anot N. Stasiulio, anksčiau vykusios akcijos buvo ne tokios gausios, todėl nesusilaukė valdžios dėmesio. „Tuomet studentai dar nebuvo susigaudę, kas vyksta. Bet dabar tokie planai (didinti studijų įmokas – lrt.lt) yra numatyti Vyriausybės programoje ir netrukus neliks abejojančių, kad tai vyksta. Manome, kad būtent todėl dabar protesto akcijos bus daug gausesnės. Jei nepavyks pirma, antroji gal bus dar gausesnė“, – tikisi jis.

Piliečių grupės atstovo teigimu, valdžia turėtų atkreipti dėmesį į alternatyvius siūlymus.

„Mes protestuosime tol, kol bus išgirsti alternatyvūs siūlymai, kurie yra parengti įvairių ekspertų, taip pat ir VU universiteto vadovybė yra pateikusi alternatyvą šitam studentų apmokestinimui.

Tų siūlymų esmė – reikia pirmiausia reorganizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir tik po to svarstyti, koks mokestis turėtų būti įvestas. Tokiu atveju tas mokestis būtų visiems vienodas ir nedidelis, o dabar ketinama net nereformavus sistemos įvesti didelius mokesčius“, – aiškina jis.

Anot N. Stasiulio, piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą mokslą Lietuvoje“ ketina rengti akcijas reaguodami į valdžios veiksmus – tada, kai bus pristatyti atitinkami teisės aktai, o protestų trukmė priklausys nuo valdžios reakcijos į protestus.

„Norime, kad kuo daugiau studentų būtų informuoti, nes informacija nuo daugumos jų yra slepiama, t.y. ministras vengia tiesiai kalbėti, o kai kalba apie studijų apmokestinimą, neįvardija nei kainų, nei kas ir kaip bus, tiesiog mini kažkokias paskolas ir pokyčius. Taigi mūsų tikslas yra informuoti studentus ir taip juos sutelkti protestui“, – dėsto jis.

N. Stasiulis mano, kad mitinguoti turėtų ne tik studentai, bet ir moksleiviai. „Ir kuo daugiau ateis, tuo bus geriau jiems patiems. Tikimės, kad dar ir daugiau ateis protestuojančių“, – į klausimą, ar į protesto akciją galėtų susirinkti keliolika tūkstančių jaunuolių, atsakė N. Stasiulis.    

Tuo metu LSS prezidentas Jonas Okunis įsitikinęs, kad studentų įmokos iki 40 tūkst. per metus nebus įvestos.

„Jei tokie protestai vyktų, manau, tai būtų bendras darbas ir apjungtų daugiau studentus atstovaujančių organizacijų, tačiau nereikėtų klaidinti šioje vietoje, nes tokių mokesčių kol kas nežadama įvesti. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad gabiausi studentai ir toliau bus valstybės finansuojami“, – teigia J. Okunis.

Anot jo, studentų indėlis į visą aukštojo mokslo sistemą neturėtų būti pagrindinė sudedamoji biudžeto dalis.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje studentų indėlis tėra 6 proc. Iš tiesų jūsų minimi skaičiai yra nerealūs. Kai kurių studijų – medicinos, oreivių, laivavedžių ruošimas – kaina iš tiesų yra tokia, bet valstybė apsiprendžia ir nurodo prioritetines kryptis.

Jei valstybė pasirengusi finansuoti pilną kainą ir skirs tuos 40 tūkst., mes tik pasveikinsime, kad studijų vieta finansuojama tiek, kiek ji iš tiesų kainuoja įvertinus visas išlaidas. Tačiau kalbėti, kad ši suma atsiguls ant studentų pečių, manau, yra anksti, keista ir net kvaila“, – komentavo J. Okunis. 

Šiuo metu dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka.

Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą.

Studijuojantys neakivaizdžiai ar vakariniame skyriuje moka pilną studijų kainą, kuri nėra vienoda.


Šiame straipsnyje: studentasaukštasis mokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių