STT vadas: kritika tarnybai nepagrįsta, dirbame efektyviai (interviu)

Korupcija Lietuvoje – sunki, tačiau pagydoma liga, tik kovoti su ja reikia kompleksiškai, keičiant vis dar tolerantišką visuomenės požiūrį į kyšininkavimą. Tokios nuomonės laikosi neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo postą perėmęs Saulius Urbanavičius. Interviu portalui diena.lt pareigūnas sakė, kad iš esmės tarnyba dirba efektyviai ir didesnių pokyčių veikloje nenumatoma, tačiau bus didinamos pajėgos kovoti su „stambiausiomis žuvimis“.

STT vairą perėmėte ne pačiu lengviausiu laiku: tarnybai pastaruoju metu žeriama nemažai kritikos, visuomenė nesulaukia jai rūpimų ikiteisminių tyrimų pabaigos, pasitikėjimas tarnyba smukęs… Ar esate tikras, kad susidorosite su iššūkiais, ar visgi kirba nerimas, jog laukiamų rezultatų gali ir nebūti?

Kovoti su didžiulę žalą visuomenei ir valstybei darančia korupcija niekada nebuvo ir nebus lengva. Ir dėl korupcinių nusikaltimų uždelstumo, sudėtingo jų atskleidimo, kvalifikavimo, tyrimo ir įrodinėjimo teismuose, tiek dėl, deja, vis dar gana tolerantiško gyventojų, verslininkų požiūrio į korupciją. Kas dėl kritikos – ji dažnai būna nepagrįsta. Iki buvau paskirtas STT direktoriumi, metus dirbau šioje institucijoje ir turėjau laiko išanalizuoti jos veiklos strategiją, priemones, keliamus uždavinius, įvertinti rezultatus. Galiu tvirtai teigti, kad su esamais žmogiškaisiais ir finansiniais pajėgumais tarnyba dirba pakankamai gerai. Tai rodo ir didėjantis atskleidžiamų nusikalstamų korupcinio pobūdžio veikų, įtariamųjų, nuteistųjų skaičius. Daugėja ir pradedamų ikiteisminių tyrimų, ypač sudėtingų, didelės apimties. Daug dėmesio pastaruoju metu skiriame išteisinamųjų nuosprendžių analizei, kad ateityje jų dar mažėtų. Auga ir gyventojų pasitikėjimas, jį labai vertiname – pernai STT gavo net 46 proc. daugiau gyventojų pranešimų, pareiškimų ir skundų nei 2011-aisiais.

Vis dėlto tobulėti yra kur. Konstruktyvi kritika visada verčia dar labiau pasitempti ir kelti sau dar didesnius reikalavimus ir tikslus. Didelių pokyčių veikloje neplanuojame, tačiau peržiūrėsime prioritetus, didesnį dėmesį skirsime byloms, kuriose užfiksuoti nusikaltimai valstybei daro didžiausią žalą, ypač finansinę.

Vienu iš pagrindinių Jūsų veiklos prioritetu Prezidentė įvardijo finansinių nusikaltimų tyrimą. Ypač raginama gaudyti „stambias žuvis“. Ar turite planą, kaip šioje srityje pasiekti matomų rezultatų?

Kaip jau minėjau, peržvelgsime tarnybos veiklos prioritetines sritis, pagal galimybes stiprinsime pajėgumus, ypač analitinius, formuluosime naujus uždavinius, daugiau dėmesio skirsime finansinei korupcinių nusikalstamų veikų pusei – neteisėtam praturtėjimui, išplėstiniam nusikalstamai įgyto turto konfiskavimui. Dar glaudžiau bendradarbiausime su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija.

Vienos korumpuočiausių institucijų šalyje yra savivaldybės. Teigiama, kad kyšininkavimas čia klesti, nes savivaldybės yra „arčiau žmonių“ nei kitos institucijos. Kokius matote sprendimo būdus?

Čia yra tiesos. Tiek STT ikiteisminių tyrimų, pranešančiųjų apie galimus korupcijos atvejus statistiniai duomenys, tiek STT užsakymu atliekamo sociologinio tyrimo „Korupcijos žemėlapis“, nevyriausybinių ar kitų institucijų vykdomų apklausų rezultatai rodo, kad savivaldos srityje vis dar esama problemų. Pastarąjį penkmetį korupcijai savivaldos institucijose išaiškinti ir užkirsti kelią STT skiria itin daug dėmesio, ši sritis, t. y. savivaldybių teikiamos paslaugos, funkcijos, kurių savarankiškų ir valstybės perduotų kiekviena vykdo po kelias dešimtis, laikoma viena iš prioritetinių. Itin daug dėmesio skiriame ir artimiausiais metais planuojame skirti korupcijos atvejų atskleidimui viešųjų pirkimų, infrastruktūros kūrimo ir gerinimo srityse, atliekų tvarkymo, statybų sektoriui, nes šiose srityse dažniausiai cirkuliuoja dideli pinigai, nemaža dalis kurių – ES paramos lėšos.

Prevencinių priemonių stiprinimas taip pat yra labai svarbu. Turime pasiekti, kad kova su korupcija, už kurią atsakingos pačios savivaldybės, nebūtų deklaratyvi. Esame pateikę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už valstybės ar savivaldybės veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo neatlikimą. Taip pat pateikėme Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio tikslas – užtikrinti, kad korupcijos rizikos analizės ir korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūros būtų atliekamos tinkamai ir būtų realiai veiksmingos korupcijos prevencijos priemonės.

Pernai VMI paskelbė sudariusi 160 asmenų, tarp jų – ir politikų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu, sąrašą. Išvedus vidurkį, kiekvienas šių asmenų neteisėtai įgijo po 1 mln. litų. Tačiau nieko konkretesnio kol kas negirdime. Kiek pasistūmėjo šis tyrimas?

VMI buvo pateikusi tokius duomenis 2012 m. rugsėjo mėnesį. Ikiteisminius tyrimus dėl galimai neteisėto praturtėjimo pagal kompetenciją atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Glaudžiai bendradarbiaujame, keičiamės informacija. Įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo keliose bylose dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pernai bei šiemet yra pateikusi ir STT, jos šiuo metu tiriamos.

Kada paaiškės Romo Adomavičiaus, Mindaugo Balčiūno, Andriaus Romanovskio bylų atomazgos? Tai atvejai, kurie iš pradžių itin garsiai nuskambėjo, bet nutilo ilgam...

Vilniaus vicemero R. Adomavičiaus baudžiamoji byla balandžio pradžioje perduota tyrimui vadovavusiam prokurorui kaltinamajam aktui surašyti, tad artimiausiu metu ji turėtų pasiekti teismą. Tiek ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus M. Balčiūno galimai nusikalstamų veikų, tiek byla, kurioje įtarimai pareikšti lobistui A. Romanovskiui, yra didelės apimties – pirmojoje šiuo metu yra 15 įtariamųjų, antrojoje – 24 fiziniai ir 1 juridinis asmuo, daug nusikalstamos veikos epizodų, todėl, kad ir kaip intensyviai dirbama, sunku tikėtis, kad jos bus ištirtos per labai trumpą laiką.

Kaip vertinate požiūrį, kad, sulaikant įtariamuosius, būtų galima apsieiti be kaukių ir antrankių? Juolab, kai tie įtariamieji vėliau išteisinami...

Nei kaukių, nei antrankių naudojimas niekaip nėra susiję su apkaltinamaisiais ar išteisinamaisiais nuosprendžiais. Taip pat šios priemonės jokiu būdu nėra skirtos įbauginti, pažeminti ar kitaip psichologiškai paveikti įtariamąjį.

Antrankių ir kitų specialiųjų priemonių naudojimas yra aiškiai reglamentuoti teisės aktais. Šios priemonės skirtos tik pareigūnų ir sulaikomų asmenų saugumui užtikrinti.

Maskuojamosios kaukės STT pareigūnų konvojuojant viešose vietose paprastai naudojamos tik vieninteliam tikslui – kad pareigūnų tapatybė nebūtų atskleista. Jos naudojamos tik išskirtiniais atvejais, dėl kaukių dėvėjimo būtinumo visais atvejais sprendžiama atsižvelgiant į konkrečią situaciją, aplinkybes.