STT siūlo už 1,2 mln. litų įgyvendinti jos statuto pakeitimus

Sudėtingos darbo sąlygos, nekonkurencingos algos, mažos socialinės garantijos - tokias savo žaizdas atveria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jų „gydymas“ kasmet gali atsieiti daugiau kaip 1,2 mln. litų, rašo „Lietuvos žinios“.

STT parengė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ir statuto pakeitimus. Prieš 12 metų priimtas įstatymas iki šiol keistas šešis sykius, o 2003 -iaisiais priimtas statutas - 11 kartų. Abu jie esą nepritaikyti prie pakitusių kitų teisės aktų.

Siūlydama keisti statutą, STT nori, kad būtų aiškiau reglamentuojami pareigūnų atleidimo pagrindai, viršvalandinio darbo tvarka, taip pat įvestas transporto išlaidų kompensavimo mechanizmas, didinamas darbo užmokestis.

Siūlant įstatymo pataisas nurodoma, kad STT iki šiol nenumatyta galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos tarnybos veiklai finansuoti, išdėstytos ne visos tarnybos funkcijos, neaptarta direktoriaus ir jo pavaduotojų kompetencija.

Numatoma, kad visiems pakeitimams įgyvendinti per metus papildomai turėtų būti skirta 1,213 mln. litų.Be kita ko, siekiama įteisinti, kad pareigūnai per dieną galėtų dirbti iki 8 valandų viršvalandinio darbo, iki 20 - per savaitę, arba iki 250 valandų per metus. Taip pat norima, kad atliekančiam pareigas pareigūnui dėl padidintos rizikos padarius teisės pažeidimą arba nukentėjus tarnybos metu būtų sudaryta galimybė kompensuoti teisinės pagalbos išlaidas.

Tam gali prireikti iki 10 tūkst. litų per metus, nors iki šiol poreikio kompensuoti tokias išlaidas nebuvo.Papildoma išlaidų eilute biudžetą siekiama papildyti ir skiriant vykimo į tarnybą ir atgal kompensacijas.

Pareigūnas, važinėjantis viešuoju ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, išskyrus taksi, turėtų gauti iki pusės pareiginės algos bazinio dydžio kompensaciją (iki 225 litų) per mėnesį.Apskaičiuota, kad tam kasmet prireiktų apie 540 tūkst. litų. Taip pat siekiama reglamentuoti, kad STT vadovui nepratęsus pareigūnų tarnybos jie tarnautų iki 50 metų, o pats direktorius ir jo pavaduotojai - iki jų atleidimo iš pareigų. Bet kuriuo atveju jie negalėtų dirbti ilgiau nei iki 62,5 metų.

Daugiausia dėmesio pataisose skiriama darbo užmokesčio didinimo klausimams. Numatyta, kad priedas už rangą turėtų kilti nuo 10 iki 30 procentų. Tam per metus prireiktų apie 581 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Tokia būtinybė aiškinama tuo, kad dėl šiuo metu galiojančių priedų dydžių bendras kai kurių STT pareigūnų darbo užmokestis esąs mažesnis nei kitų vidaus tarnybos pareigūnų. STT atstovų teigimu, tai neatitinka Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatų, pagal kurias su korupcija kovojančios institucijos pareigūnų atlyginimas turi būti didesnis nei kitų valstybės tarnautojų.

Projekto rengėjai taip pat pateikia duomenis, kad Lietuvos bendrovės kasmet kyšiams atseikėja 1,3-1,5 mlrd. litų.

Tuo metu kovai su korupcija išleidžiama 0,07 proc. valstybės biudžeto lėšų, nors „geros praktikos rodiklis“ esąs 0,5 procento.Būtinybę nustatyti didesnį darbo užmokestį lemia ir tai, kad priimant darbuotojus į STT galioja griežtesnė atrankos sistema. Šiems pareigūnams keliami didesni tarnybos drausmės ir moraliniai, taip pat ir ne tarnybos metu, reikalavimai, už kurių nepaisymą griežtai baudžiama.

Priduriama, kad norinčiųjų tarnauti STT - vis dar nemažai, bet tarnyba tapo mažiau patraukli, palyginti su darbu policijoje ar kitose teisėsaugos institucijose, dėl darbo pobūdžio, keliamų reikalavimų, atlyginimo ir socialinių garantijų. Esą net turintys kompetencijos ir patirties STT pareigūnai palieka tarnybą.