Strasbūras: Lietuva nepagrįstai apribojo reklamą su Jėzaus personažu

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais.

Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudenį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele.

Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Tačiau Strasbūro teismas pateikė kitą vertinimą – jo nuomone, reklamos „iš pažiūros neatrodo esančios perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos“, jos taip pat nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

Sprendimas yra palankus ir jis mus džiugina, bet nei tada, nei dabar aš nenoriu pašiepti ar įžeisti žmonių, kurie garbina vieną ar kitą religiją.

„Tarnybos padarė išvadą, kad šios reklamos yra nukreiptos prieš visuomenės moralę, nes jose religiniai simboliai naudojami „banaliais tikslais“, „iškraipo (jų) pagrindinę paskirtį“ ir yra „nederami“. Teismo požiūriu, tokie pareiškimai yra deklaratyvūs ir neaiškūs bei nepakankamai paaiškina, kodėl religinių simbolių naudojimas reklamose yra įžeidžiamas, išskyrus patį faktą, kad tai buvo padaryta dėl tikslų, nesusijusių su religija“, - rašoma teismo sprendime.

Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

„Teismo požiūriu, negali būti daroma prielaida, kad kiekvienas, nurodęs, kad jis arba ji išpažįsta krikščioniškąjį tikėjimą, būtinai laiko šias reklamas įžeidžiamomis, o Vyriausybė nepateikė jokio priešingo įrodymo. Kita vertus, net jeigu būtų daroma prielaida, jog daugumai Lietuvos gyventojų šios reklamos iš tikrųjų atrodo įžeidžiamos, Teismas pabrėžia, jog reikalauti, kad mažumos grupės teisės priklausytų nuo sąlygos, kad dauguma turi priimti šią mažumą, būtų nesuderinama su Konvencijos pamatinėmis vertybėmis“, – nurodė teismas.

R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą. Jis tikino, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

„Sprendimas yra palankus ir jis mus džiugina, bet nei tada, nei dabar aš nenoriu pašiepti ar įžeisti žmonių, kurie garbina vieną ar kitą religiją“, – BNS antradienį sakė dizaineris.

„Tiesiog negalima bausti žmonių už tai, kad keliems žmonėms kyla vienokių ar kitokių asociacijų“, – pridūrė jis.

Vartotojų teisių sargai atsižvelgs į sprendimą

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba žada atsižvelgti į Strasbūro teismo sprendimą, jog Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais.

„Savaime suprantama, kad gavę šitą sprendimą mes jį išanalizuosime ir pasirengsime išvadas, kurias naudosime savo praktikoje“, – BNS antradienį sakė tarnybos Ekonominių interesų departamento vadovas Marekas Močiulskis.

Lietuvos Vyskupų Konferencijai šalies teismuose atstovavęs advokatas Zigmas Garalevičius BNS teigė, kad po Strasbūro teismo sprendimo teks labiau argumentuoti, kodėl religinių simbolių pašiepimas Lietuvoje yra nepriimtinas.

„Institucijos turės labiau artikuliuoti, kodėl Lietuvoje tai yra svarbu, kodėl žmonės dėl to nepatenkinti“, – sakė teisininkas.

Pasak jo, šios bylos baigtis nereiškia, kad „religinius simbolius bus galima naudoti kaip norisi ir bet kokiuose kontekstuose“.

Vartotojų teisių sargai mano, jog netinkamas religinių simbolių naudojimas gali prieštarauti visuomenės moralei, nepriklausomai nuo tikinčiųjų dalies.

„Religija kaip tam tikra pasaulėžiūros forma neišvengiamai prisideda prie visuomenės moralės formavimo ir tam tikrų dvasinių vertybių“, – teigė M. Močiulskis.

Dabar reklama draudžiama, jei joje „niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai“.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų, dar 4 proc. yra stačiatikiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

strasbūro ateistai

strasbūro ateistai portretas
mums neįdomūs.

Anonimas

Anonimas portretas
Va čia tai man patiko. Gerai užvažiavo Europa juodaskverniams.

Vilnius

Vilnius portretas
Gal maža islamistų išpuolių? Tuoj bus ir krikščionistų, jei taip ir toliau.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių