Statybų įteisinimas: ministras pasiūlė, ką griauti, o ką legalizuoti

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti skirtingas statybų įteisinimo procedūras tiems asmenims, kurie leidimus statyti įgijo sąžiningai bei tiems, kurie dokumentus statybai gavo neteisėtu ar nesąžiningu būdu.

Teisingumo ministerija, teikdama Seimui išvadas dėl Prezidentės sudarytos darbo grupės parengto Statybų įstatymo projekto, siūlo papildyti ir detalizuoti kai kurias nuostatas, siekiant užtikrinti sąžiningo įgijėjo apsaugos bei oficialiai išduodamų dokumentų teisėtumo principus.

Šiuo metu parengti Statybos įstatymo pakeitimai išskiria dvi statinių kategorijas:  statinius, kurie pastatyti nesilaikant reikalavimų, tačiau jų statyba tame žemės sklype yra galima ir tuos, kurie pastatyti ne tik pažeidžiant formalias procedūras, bet ir ten, kur statyba iš esmės neleistina.  Pastaruosius vienareikšmiškai numatoma griauti, o pirmuoju atveju sutarta leisti statybas legalizuoti.

Iš esmės tokiam reglamentavimui pritariantis teisingumo ministras pastebi, kad  projektas nenumato aiškios takoskyros tarp įteisinti statybas norinčių asmenų, kurie jas pradėjo sąžiningai, turėdami valstybės institucijų nustatyta tvarka išduotus statybos leidimus, tačiau kurie vėliau buvo teismo panaikinti, nuo tų, kurie statė be jokio leidimo arba įgijo jį nesąžiningai.

Atsižvelgiant į tai, ministras siūlo papildyti esamą įstatymo projektą, numatant skirtingas sąlygas įteisinti statybas siekiantiems asmenims. R. Šimašiaus teigimu, įstatymo projekte numatytą statybos legalizavimo mokestį turėtų mokėti tik nesąžiningi statytojai, tuo tarpu statytojai, kurių leidimas buvo panaikintas ne dėl jų, o dėl valstybės institucijų padarytų pažeidimų, nuo tokio mokesčio būtų atleidžiami arba jis proporcingai turėtų būti mažinamas įrodytam statytojo nesąžiningumo laipsniui.

„Tokia takoskyra leis apginti sąžiningų statytojų teises bei užtikrinti oficialiai valstybės institucijų išduotų dokumentų teisėtumo prezumpciją. Labai svarbu, kad žmonės pasitikėtų teisine sistema ir sąžiningai gavę statybos leidimus nesibaimintų, kad šie nieko nereiškia ar juolab, kad už tai gali būti dar ir nubausti“, - sako R. Šimašius.

Ministro teigimu, numatytą mokestį už netinkamai išduotus statybos leidimus ir dėl to patirtus nuostolius turėtų sumokėti kaltieji asmenys, įskaitant tuos, kurie dirba valstybės tarnyboje.

Pastarųjų asmeninės atsakomybės neišvengiamumo klausimas galės būti tinkamai užtikrintas tik Seimui priėmus teisingumo ministro pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad už tyčia padarytus pažeidimus valstybės tarnautojai turėtų atlyginti visą savo veiksmais padarytą žalą, be to, atsakytų ne tik dirbantys, bet ir jau praradę tarnautojo statusą asmenys. Kol kas galioja tvarka, kad išieškoma kompensacijos suma iš valstybės tarnautojo negali būti didesnė kaip 9 vidutiniai jo darbo užmokesčio dydžiai. 


Šiame straipsnyje: statybų įteisinimasšimašius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių