- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Lietuvos abiturientai demonstruos per dvylika mokslo metų įgytas matematikos žinias. Laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą šiais metais rinkosi kiek daugiau nei 18 tūkst. moksleivių – skaičius kiekvienais metais išlieka panašus. Vos prieš kelerius metus šis egzaminas tapo privalomas siekiantiems tęsti mokslus valstybės finansuojamose studijų programose, tačiau specialistų teigimu, tai neturėtų būti vienintelė priežastis, dėl kurios šis mokslas laikytinas svarbiu.
Koks yra matematikos mokslo pritaikymas šiuolaikiniame pasaulyje bei kaip susikoncentruoti laikant egzaminą, pasakoja Kauno „Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja–ekspertė Ilona Knyzelienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta.
Matematikos egzaminas – ne tik „tiksliukams“
I. Knyzelienės teigimu, tai, kad matematikos egzaminas tapo privalomas norintiems siekti nemokamo aukštojo mokslo – puiki naujiena, nes matematika yra tas dalykas, kurio mokomasi nuo pat pirmos klasės, tad pasitikrinti gebėjimus naudinga daugeliui moksleivių.
„Egzaminas yra privalomas, norintiems studijuoti nemokamai, tačiau jei jis taptų privalomas visiems moksleiviams be išimties, reikėtų svarstyti apie mokyklinio egzamino atsiradimą. Taip būtų sąžiningiausia, nes kiekvienas moksleivis galėtų rinktis geriausiai jo kompetencijas atitinkančią egzamino formą. Be to, pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – kalbos apie matematikos pritaikymą gyvenime tiesiogiai atsispindi ir egzaminuose – juose kiekvienais metais vis labiau atsižvelgiama į praktinio turinio poreikį“, – pasakoja I. Knyzelienė.
Jai antrina ir D. Dzindzalieta, kurio teigimu, privalomas matematikos egzaminas – išsivysčiusių pasaulio valstybių požymis. Tiesa, pasak pašnekovo, šalia privalomo egzamino būtinybės, turi būti keliamas ir matematikos ugdymo turinio bei mokymo kokybės klausimas.
Viena iš pagrindinių Lietuvos mokyklinės matematikos problemų yra ta, kad joje beveik neliko esminės matematikos dalies – įrodymų.
„Viena iš pagrindinių Lietuvos mokyklinės matematikos problemų yra ta, kad joje beveik neliko esminės matematikos dalies – įrodymų. Šiandien užtenka mokėti atlikti kelis mechaninius veiksmus ir naudotis skaičiavimo mašinėle. Labai gaila, jog nyksta rimtesni geometrijos uždaviniai, kuriuos spręsdami mokiniai turi įjungti fantaziją bei erdvinį mąstymą. Matematika yra visur, o tie moksleiviai, kurie geba spręsti matematikos uždavinius, įrodinėti – dažniausiai puikiai išmano ir kitus dalykus“, – sako D. Dzindzalieta.
„Šviesos“ vadovė Daiva Bartninkienė sako, kad šiuolaikiniai moksleiviai – imli ir smalsi jaunoji karta, galinti rinktis iš gausybės mokymosi šaltinių, tad pasirengimas egzaminui jiems tampa lengvesnis.
„Artėjant egzaminui, ypač iki jo likos vienai dienai ar vos kelioms valandoms, proporcingai auga nerimas ir jaudulys. Mokiniai turi įsiminti daug informacijos bei rasti būdą suvaldyti neigiamas emocijas. Geriausiai tam padeda nuoseklus mokymasis, susikaupimas ir svarbiausia – kokybiškas poilsis. Šiandien mokiniai gali naudotis plačiu mokomųjų priemonių pasirinkimu, pasikartoti užduotis internete, taip pat jie gali praplėsti klasėje įgytas žinias ir rengtis egzaminui savarankiškai“, – sako D. Bartninkienė.
Svarbiausia – motyvacija ir emocijų valdymas
Mokytojos I. Knyzelienė teigimu, privalomam matematikos egzaminui šiuolaikiniai moksleiviai ruošiasi atsakingiau. Anot pedagogės, tai pasireiškia nuoseklesniu požiūriu į mokymąsi ir noru sekti visas naujienas, susijusias su egzamino turiniu bei vykdymo tvarka.
D. Dzindzalieta pastebi priešingą tendenciją. Jo teigimu, matematikos egzaminui tapus privalomu, atsirado nemažai mokinių, kuriuos galima vadinti avantiūristais arba laimės ieškotojais.
„Kol egzaminas nebuvo privalomas, jį laikyti rinkdavosi tie, kurie jam ruošdavosi atsakingai ir tvirtai, žinojo savo apsisprendimo motyvus. Dabar kai kurie moksleiviai sugalvoja laikyti matematikos egzaminą likus mėnesiui iki nurodyto termino, nors pastaraisiais metais šiam dalykui neskyrė jokio dėmesio“, – sako D. Dzindzalieta, kuris įsitikinęs, kad tai lemia ir prastesnius bendrus rezultatus.
Matematikas pasakoja, kad pirmąsias dešimt egzamino minučių, beveik visus moksleivius užvaldo jaudulys, todėl geriausia šį laiką skirti egzamino užduočių peržiūrai ir suradimui tų užduočių, kurias mokinys tikrai pajėgs išspręsti.
„Pradžioje net ir patys stipriausi moksleiviai nesugeba išspręsti visų užduočių, nes juos kausto baimė ir jaudulys – užduotys atrodo nesuprantamos ir sudėtingos. Ši būsena yra visiškai normali pirmosiomis minutėmis, tačiau išsprendus kelis paprastus uždavinius ji praeina. Tuomet belieka ramiai ir susikaupus spręsti likusias užduotis bei jų atlikimą paskirstyti pagal likusį egzamino laiką“, – sako D. Dzindzalieta
Nepastebimai taikoma kasdienybėje
Dažnai girdimus stereotipus apie matematiką kaip apie nepraktišką ir nepritaikomą mokslą I. Knyzelienė bando sugriauti pakeisdama mokinių požiūrį.
„Matematika – fundamentalus mokslas, tačiau tai nereiškia, kad ji yra svetimas pasauliui. Matematika yra loginio mąstymo instrumentas, kuris padeda spręsti pačias įvairiausias problemas. Šis instrumentas padeda strategiškai mąstyti, pasirinkti labiausiai pagrįstus sprendimus ir numatyti savo pasirinkimus – viso to gyvenime labiausiai ir prireikia“, – įsitikinusi pedagogė.
D. Dzindzalieta atskleidžia, kad visuomenėje vis dar manoma, kad matematika baigiasi ties skaičiavimais.
„Žmonės dažnai mini integralus ar išvestines kaip nereikalingus ir gyvenime nepritaikomus elementus. Žinoma, jie dažniausiai buityje nėra reikalingi, tačiau juos reikia suprasti kaip įrankius lavinti asmens loginiams gebėjimams. Žmonės su matematika kasdienybėje susiduria kasdien, tik dažnai nesupranta, kad tuo metu jau taiko matematinį mąstymą“, – sako D. Dzindzalieta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...