- Austėja Masiokaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokyklinių rezultatų svarba stojant į universitetus bus didinama pertvarkius bendrąjį ugdymą ir tinkamai pasirengus pokyčiams, sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Ministerijos planus didinti mokyklinių rezultatų įtaką stojimui į aukštąsias mokyklas šią savaitę sukritikavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), pavadinęs planus plėsti kaupiamąjį balą pernelyg drastiškais.
Pasak G. Viliūno, didinti mokymosi rezultatų vaidmenį stojimo procese būtina, tačiau jis sutinka, kad prieš tai darant, būtina pasirengti.
„Mokykliniai rezultatai yra labai nelygiaverčiai – kaip rodo jų palyginimas su valstybinių brandos egzaminų rezultatais, priklausomai nuo regiono, nuo mokyklos, mokymo kokybė gali skirtis labai smarkiai. Taigi, tolimesniems pokyčiams priėmimo sistemoje reikia pasirengti – tobulinant vertinimo sistemą mokyklose, pertvarkant bendrąjį ugdymą kaupiamojo vertinimo linkme, toliau tobulinant mokytojų rengimą“, – BNS ministerijos atsiųstame komentare sako viceministras.
Ministerija anksčiau yra skelbusi, kad sieks plėsti kaupiamąjį vertinimą.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tuomet sakė, kad kaupiamasis vertinimas susidės iš dviejų dalių – dalykų vidurkių ir brandos darbo arba tos veiklos, kurios yra numatytos kaip savanoriška veikla ar dalyvavimas sporto, muzikos ar kitose veiklose.
Ministrė nurodė, kad procentinis pasidalijimas tarp šių veiklų ir brandos egzaminų yra diskusijų klausimas.
MOSTA šią savaitę skelbtais duomenimis, šiuo metu planuojama, kad stojant į aukštąsias mokyklas 30 proc. kaupiamojo konkursinio balo sudarys paskutinių klasių pažymių vidurkis, 10 proc. baigiamojo darbo vertinimas, o egzaminų įvertinimai – 60 proc.
Centro specialistų vertinimu, pernelyg staigūs ir drastiški pokyčiai gali pabloginti moksleivių, jų tėvų ir mokytojų santykius, nes mokytojai jaus spaudimą rašyti geresnius pažymius.
Be to, sumažėtų berniukų galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas, nes pagal pažymius berniukai vidutiniškai nusileidžia mergaitėms visuose dešimt vertinamų dalykų, tuo tarpu laikant brandos egzaminus penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės.
Vis dėlto MOSTA pritaria, kad reikėtų mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą, stojant į aukštąsias mokyklas, nes tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų.
MOSTA siūlo prie naujovių pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.
Pasak viceministro, kadangi minimalūs rodikliai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami prieš dvejus metus, dėl minimalių rodiklių stojant į aukštąsias mokyklas 2021 metais bus apsispręsta kitąmet.
Jo teigimu, žingsnis link kaupiamojo vertinimo žengtas jau šiemet, sudarius stojantiesiems galimybę gauti papildomų balų už brandos darbą.
2019 ir 2020 metais galios prieš dvejus metus patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais palaipsniui toliau einama nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas1
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...