Slapto CŽV kalėjimo išvados Seime patvirtintos (atnaujinta)

Seimas antradienį pritarė parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo, ar Lietuvoje prieš kelerius metus galėjo egzistuoti amerikiečių slaptas kalėjimas, išvadoms.

 Atiduoda Generalinei prokuratūrai

Tyrimo išvadose rašoma, kad Lietuvoje esą buvo sudarytos sąlygos laikyti kalinius, amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnai nebuvo deramai kontroliuojami lietuvių saugumiečių. Tačiau nepavyko įrodyti, kad buvo bent vienas kalinys, ar tikrai jie buvo atvežti į Lietuvą ir čia laikomi.

NSGK išvadose be kita ko nurodoma, kad tyrimo metu surinkta medžiaga perduodama Generalinei prokuratūrai, kad ši apsispręstų, ar buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei buvęs jų pavaduotojas Dainius Dabašinskas neviršijo tarnybinių įgaliojimų, bendradarbiaudami su CŽV dėl galimo slapto kalėjimo įsteigimo.

Be to, į nutarimą įrašytas įpareigojimas Valstybės kontrolei atlikti kompleksinį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos per pastarąjį dešimtmetį auditą.

Už tokias NSGK tyrimo išvadas balsavo 71 Seimo narys, prieš - 12, susilaikė 17 parlamentarų.

Už buvo valdantieji konservatoriai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdžio atstovai, taip pat opozicinių Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų atstovai, nepriklausoma „Vienos Lietuvos“ frakcija, prieš ir susilaikė tik opoziciniai socialdemokratai bei valdantieji Tautos prisikėlimo partijos atstovai.

Išgąsdino galimi iššūkiai karių saugumui

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas tik iš dalies prisiėmė atsakomybę už šias nekonkrečiomis pavadintas išvadas. „Tyrė komitetas, ne aš asmeniškai. Todėl už tyrimo išvadas atsakau tik kaip komiteto pirmininkas ir vienas iš tų, kurie rengė išvadas ir už jas balsavo. Tiek ir yra mano atsakomybės už išvadas“, - sakė jis.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis diskusijose sakė, kad nei vieną Seimo užduotą konkretų klausimą komitetas konkrečiai neatsakė. „Visur tik pilna prielaidų, jokių tikrų argumentų ir įrodymų nėra“, - sakė jis.

Kita socialdemokratė Birutė Vėsaitė antrino kolegai, tvirtindama, kad „išvados nekonkrečios, todėl jomis lengva visaip manipuliuoti“. Todėl ji gąsdino, kad patvirtinus išvadas kils saugumo problemų Lietuvos kariams, tarnaujantiems tarptautinėse misijose. „Jeigu patvirtinsime šias išvadas, o musulmonų pasaulis mus labai atidžiai seka, tai kas atsakys už karių Afganistane ir kitur saugumą“, - baiminosi politikė.

„Reikėtų ir Lietuvoje kalbėti, ar buvo pažeidžiamos žmogaus teisės kalinių atžvilgiu. Atsakymas ne, nes jų, tų kalinių, nebuvo!“, - pabrėžė ji.

Opozicijos lyderis gyrė išvadas

Tačiau kiti opozicijos atstovai parėmė NSGK tyrimo išvadas. Opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis tikino, kad tyrimas „buvo labai kruopštus, į išvadas maksimaliai įmanoma informacija sudėta“. Pasak jo, „tai teisingos ir geros išvados“.

„Turime dvi išeitis - arba sukišam galvą į smėlį kaip stručiai ir galvojam, kad mūsų užpakalio niekas nemato, arba pripažįstam, kad kai kas kažką nekontroliuojamai darė Lietuvoje, nežinant visuomenei, nežinant net aukščiausiems pareigūnams“, - sakė V.Mazuronis.

Darbo partijos atstovas Mečsilovas Zasčiurinskas įsitikinęs, kad NSGK tyrimas „apnuogino netinkamą valstybės valdymą per gana ilgą laikotarpį“. Todėl išvados esą padės tas netinkamas valdymo problemas išspręsti.

Konservatorių nuomonės išsiskyrė

Krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė įtikinėjo kolegas patvirtinti išvadas: „Problemas reikia spręsti laiku, nes kitaip gali būti komplikacijų. Nepašalinus pūlinio, jis tik išsiplėstų“.

Bet kitas konservatorius Saulius Pečeliūnas piktinosi: „Ką mes šiuo tyrimu išknisom? Nieko neišknisom, nieko nesuradom“.

Parlamentarai nesvarstė kelių NSGK narių pasiūlymo įrašyti, kad šio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog Lietuvoje galėjo būti pažeistos žmogaus teisės. Paaiškinta, kad tokio pasiūlymo įregistravimas neatitiko Statute numatytos procedūros.