Skelbiamas aukštųjų mokyklų reitingas: lyderiai – tie patys

Lyderiai nepakito

Valstybinių universitetų reitingo lyderiai išlieka tie patys, kaip pernai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Lyginant su pernai, penketuke vietomis apsikeitė iš 3-iosios vietos Vytauto Didžiojo universitetą išstūmęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Nevalstybinių universitetų penketuke rikiuojasi ISM Vadybos ir ekonomikos, LCC tarptautinis, Europos Humanitarinis universitetai, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Balstogės universiteto filialas Ekonomikos - informatikos fakultetas. Sudarant universitetų reitingą, vertinta moksliškumo, meno veikla, personalo pasiekimai, esamas ir ateities akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, studentai ir studijos, studijų ir mokslo aplinka, studentų požiūris bei bendras jų skaičius.

Geriausių valstybinių kolegijų penketuke šiemet dominuoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštosios mokyklos: Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Geriausių nevalstybinių kolegijų penketuke atsidūrė Vilniaus dizaino kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Socialinių mokslų kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Vilniaus verslo kolegija. Vertinimo kriterijai - studentų ir studijų skaičius, alumnų pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, tarptautinė konkurencija, studentų požiūris.

Pasigenda reakcijos į abiturientų mažėjimą

Pasak aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad aukštosios mokylos kurdamos programas per mažai reaguoja į besikeičiančią šalies demografinę situaciją.

„Jei prieš 15 metų mes turėjome 60 tūkst. abiturientų, dabar neturėsime nė 30. Tai turi didelės reikšmės ir valstybės politikai, kiek gali būti skiriama lėšų valstybės finansuojamoms vietoms“, - sakė jis.

Vertino ir bedarbius

Reitingui įtakos turėjo ir Darbo biržos duomenys apie biržoje registruotus alumnus, kurie po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams neturėjo darbo. Daugiausia tokių (apie dešimtadalį nuo visų baigusiųjų) buvo Vilniaus dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio ir Klaipėdos universiteto absolventai. Iš kolegijų daugiausia darbo po devynių mėnesių nuo studijų baigimo neturėjo baigusieji Alytaus, Marijampolės bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijas.

Išskyrė moksleivius atsirenkančias mokyklas

Pateiktame reitinge atskirai vertintos pagal pažangumą moksleivius atsirenkančios ir to nedarančios vidurinio ugdymo įstaigos. Iš mokinius atsirenkančių mokyklų šiemet pimajame trejetuke, kaip ir pernai bei užpernai, įsitaisė Vilniaus licėjus, KTU gimnazija bei Vilniaus Jėzuitų gimnazija, į ketvirtąją vietą pakilo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, penktojoje - Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Reitingo sudarytojų paskelbtų geriausių įstaigų, nesirenkančių moksleivių, pirmajame penketuke - Klaipėdos licėjus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Marijampolės Marijonų gimnazija bei Šiaulių J.Janonio gimnazija.

Sudarant mokyklų reitingą buvo vertintas valstybinius brandos egzaminus laikiusių, į universitetus pirmu pageidavimu ir į valstybės finansuojamas vietas įstojusių abiturientų skaičius, jų 2015-ųjų valstybinių egzaminų įvertinimai, taip pat ir surinktų šimtukų skaičius.

Antrąkart skelbiamas ir atskiri pradinių mokyklų bei progimnazijų reitingai, kuriuose pagrindinis kriterijus buvo įstaigą pradėjusių lankyti ir ją baigusių moksleivių santykis. Pirmąjame pradinių mokyklų penketuke rikiuojasi Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šilutės rajono Žemaičių naumiesčio mokykla - darželis, Radviliškio rajono Baisiogalos mokykla-darželis bei Alytaus vilties mokykla - darželis. Tuo metu progimnazijų lyderės, anot reitingo - Šiaulių Salduvės, Anykščių Antano Vienuolio, Klaipėdos „Gabijos“, Vilniaus Antakalnio ir Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos.

Nepasiekia nė 2 balų įvertinimo

Pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, daugiausia permainų per pastaruosius penkerius metus yra įvykę profesinio mokymo mokyklose, tuo metu susirūpinimą kelia kai kurių bendrojo ugdymo įstaigų lygis. Pavyzdžiui, laikant matematikos ir lietuvių kalbos žinių patikrinimo testą, 40-yje pagrindinių mokyklų dešimtokų vertinimai nesiekia nė 4 balų dešimtbalėje sistemoje, o kai kurių mokyklų - ir 2 balų.

Pavyzdžiui, Šilutės Jankaus pagrindinėje mokykloje 30-ies moksleivių matematikos žinių patikrinimo vidurkis buvo 1,67, Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje - 1,9 balo. Kai kur nustebino ir lietuvių kalbos žinių įvertinimai - Pakruojo „Žemynos“, Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinėse ir kai kuriose kitose mokyklose vertinimai nesiekė 4 balų.

„Ant tų mokyklų turėtų būti ne iškaba mokykla, o iškaba „gėda“, - teigė jis.

Anot G.Sarafino, pastebimas vis didėjantis atotrūkis tarp geriausių ir prasčiausių mokyklų - pastarosiose mokymosi lygis smunka, o kasmetinių reitingų lyderės pagal moksleivių pasiekimus kyla aukštyn.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp ugdymo įstaigų nebūtinai siejami su regionais: palyginus prasčiausią Vilniaus mokyklą ir geriausią regiono, įvertintas moksleivių žinių lygis skiriasi net tris kartus.

„Netgi rajonų profesinės mokyklos kartais Vilniaus vidurines lenkia“, - sakė ji.

„Galime atmesti reitingus, bet keliamos ugdymo problemos yra ir jų atmesti negalime (...). Negana mokyklų, mes turime ir savivaldybę, kurioje vidurkis yra mažesnis nei keturi“, - sakė S.Vingelienė.  Pasak egzaminų centro vadovės, tai yra Kalvarijos savivaldybė. Ji pripažino, kad lietuvių kalbos rezultatai blogiausiose mokyklose yra kiek geresni, nei matematikos.

„Bet dalį balo atneša kalbėjimas - tas kalbėjimas paslepia raštingumo problemas“, - pridūrė ji.

Siūlo lygiuotis į Suomiją

S.Vingelienė taip pat sako, kad suomiai bendro mokymosi lygio problemą sprendė keldami kartelę būsimiems mokytojams - jais tapti gali tik baigę magistro studijas: „Tuo metu Lietuvoje mokytoju gali būti ir baigęs kolegiją“.

Šiemet taip pat įtrauktas ir savivaldybių reitingas pagal abiturientų išlaikytų visų 2014 bei 2015 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Lyderiais tapo didmiesčiai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir penktąją vietą užėmusi Klaipėdos miesto savivaldybės.