Skautų vasara: pramogos turint tikslą

Šiemet 95-ąsias įkūrimo metines švenčiantiems Lietuvos skautams – pats įkarštis: Telšiuose vyksta jubiliejinė skautų stovykla, šiemet pavadinta iškalbingai – "Gerumo pėdomis". Per 20 atkurtos nepriklausomybės metų skirtinguose šalies regionuose vyko jau keturios tokios stovyklos. Apie jubiliejinį susibūrimą, skautavimą, jo vertybes – pokalbis su 21-ų Giedre Putramentaite, skautaujančia jau 11 metų. Kernavės skautų tunto narė stovykloje darbuojasi "Išlikimo pėdoje" ir moko jaunesnius skautus išgyvenimo gamtoje subtilybių.

– Kas ir kaip paskatino tapti skaute?

– Man tebuvo 10 metų ir aš neturėjau veiklos, kuria norėčiau užsiimti. Tuomet mano draugė, kuri jau priklausė skautams, pasiūlė man keliauti į žygį kartu su ja ir savo skautų būriu. Sutikau, pabandžiau – ir man labai patiko. Po to žygio nusprendžiau ir pati prisijungti prie skautų. Vis dar esu dėkinga savo vaikystės draugei už tai, kad padėjo man atrasti tai, kam jaučiu didžiulę trauką.

– Apie skautus žinome daug, o sykiu ir nieko. Ką veikia skautai?

– Veikiame mes labai daug ką. Pradėti vardyti būtų galima nuo to, kad dažnai keliaujame į žygius po Lietuvos miškus. Ten įrengiame stovyklavietes, kuriame laužus, atliekame įvairias išlikimo, orientavimosi užduotis, mokomės rišti mazgus. Užsiimame pionerija – statome įvairius statinius iš medžio. Stovyklaudami atliekame geruosius darbelius – padedame visiems, kuriems reikia pagalbos. Pavyzdžiui, keliaujame pro sodybą, užsukame ir pasisiūlome nudirbti darbus, kurie yra per sunkūs šeimininkams atlikti vieniems. Aš, kaip vyresnioji skautė, dar mokau vaikus išgyvenimo miške principų. Mūsų šūkis yra "Pramoga su tikslu" ir aš manau, kad jis puikiai atspindi tai, ką mes veikiame.

– Kokie įspūdžiai iš jubiliejinės stovyklos?

– Tokia stovykla, į kurią susirenka tiek daug žmonių, visų kraštų skautai – labai smagus, turiningas ir naudingas kiekvienam įvykis. Labai džiaugiuosi, kad šiemet sulaukėme tiek daug svečių iš užsienio. Visur knibžda danų, austrų, prancūzų, azerbaidžaniečių, ukrainiečių ir kitų tautybių skautai. Žinau, kad suorganizuoti tokią stovyklą yra labai ilgas ir sudėtingas darbas, tačiau vieną kartą per penkerius metus jis suburia visus skautus į vieną vietą, kur gali surasti naujus ir sutikti senus draugus. Ši stovykla turi specialią programą. Aš darbuojuosi "Išgyvenimo pėdoje", esu atsakinga už patyrusių skautų mokymus – mokau juos išlikti gamtoje, išsisukti iš sudėtingų situacijų. Labai palankiai vertinu stovykloje įsikūrusią "Specialybių akademiją", joje kiekvienas norintysis gali pasirinkti tam tikrą amatą, kurio nori išmokti, o vyresnieji skautai pasirūpina, kad tai vyktų sklandžiai ir produktyviai. Pabaigę specialius mokymus skautai gauna specialią emblemą, kuri pažymi, kad jie turi žinių pasirinktoje srityje.

– Buvai ir ankstesnėje stovykloje. Kokius pokyčius pastebi?

– Praėjusios stovyklos teritorija buvo daug didesnė, dėl to ir pati stovykla atrodė įspūdingesnė. Nors žinau, kad žmonių atžvilgiu susidomėjimas stovykla ir dalyvavimas joje nesumažėjo. Dar labai jaučiasi tai, kad šios stovyklos vadovas yra kunigas, nes atsirado religinės veiklos, kurių nebuvo praėjusiame skautų susibūrime. Turime kasdienius Dievo šlovinimus, visuotines maldas. Tai ir laikyčiau didžiausiu pokyčiu.

– Kokią įtaką skautams apskritai turi krikščioniškos vertybės?

– Turi labai didelę įtaką. Skautų veikla yra gan rimtai tuo paremta. Vienas iš mūsų šūkio "Dievui. Tėvynei. Artimui" žodis būtent ir atstovauja krikščioniškąsias vertybes. Mes jų laikomės, tačiau kartais norėtųsi, kad tai būtų akcentuojama kiek mažiau.

– Ar tiesa, kad skautams būdinga kariuomenėje vyraujanti disciplina?

– Tiesa, nes yra būrių, kurie propaguoja griežtą discipliną, nors galiu teigti, kad tai nėra populiaru.

– Kodėl jauni žmonės tampa skautais?

– Tai užkrečiama. Viena iš pagrindinių priežasčių – žmonės, kurie dirba su jaunesniais skautais. Jie atlieka tai savanoriškai, negauna jokio atlygio. Vadovai įkvepia savo užsidegimu ir sugeba sudominti jaunus žmones. Jie ten būna – nes jiems gera, mes būname – nes mums taip pat gera. Po tiek metų užsiimant skautavimu, galiu teigti, kad manau, jog dėl čia dirbančių savanorių aš išaugau geresnis žmogus. Žinoma, taip pat reikėtų paminėti ir gamtą – skautai jaučia malonumą būdami gamtoje be jokių patogumų, ryšio priemonių ar pašalinių.


Šiame straipsnyje: skautaivasarapramogos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Lxxx

Lxxx portretas
Ziauriai gaila, kad ne visi jusu skautai laikosi sukio "Dievui. Tevynei, Artimui," , o dar zinant, kad tai jaunuju skautu vadove... Nusivylusi jusu veikla, pas tokia vadove savo vaiku tikrai neleisciau, o ir pazystamiem garsiai ir argumentuotai su realybe atspindinciais irodymais patarciau neleisti savo vaiku.Kazika tokie vadovai galetu jaunuosius, mazuosius skautus ismokyti, kaip patys sitaip negraziai ir net nesislepdami veikia. Kaunui geda.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių