Skambina pavojaus varpais: savižudiškas elgesys būdingas 40 proc. jaunimo

Tai reiškia, kad kas trečias šiai jaunimo grupei priskiriamas žmogus per 12 mėnesių galvojo apie savižudybę, kūrė planus arba bandė žudytis.

Skaičiai šiurpina

„Tokių aukštų savižudiško elgesio paplitimo rodiklių Europoje tikrai nėra tekę matyti, o Vakarų Europos šalyse jis yra gerokai mažesnis“, – apie tyrimo rezultatus sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, medicinos mokslų daktarė Marija Veniūtė Jakubauskienė.

Faktus apie jaunimo psichinę sveikatą atskleidė pernai, Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“, atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausta tūkstantis 15-29 metų Lietuvos gyventojų. Vienas iš programos projektų yra skirtas sukurti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.

Tokių aukštų savižudiško elgesio paplitimo rodiklių Europoje tikrai nėra tekę matyti, o Vakarų Europos šalyse jis yra gerokai mažesnis.

„Peršasi išvada, kad tokią prastą šalies jaunimo psichikos sveikatą labiausiai įtakoja smurtinis elgesys – tiek fizinis smurtas, tiek ir psichologinis, kuris mūsų šalyje yra ypač paplitęs. Remiantis tarptautinėmis įžvalgomis, savižudiškas elgesys yra susijęs su patyčiomis. Jeigu jaunas žmogus yra buvęs patyčių auka, jo savižudybės rizika didėja iki keturių kartų, o jeigu jis buvo agresorius, tuomet savižudybės rizika išauga dvigubai. O juk mes žinome, kad, pagal mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimus, atliekamus ir Lietuvoje, tarp mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kas trečias – kaip agresorius arba kaip auka – susiduria su patyčiomis“, – atkreipė dėmesį Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos programų eksperte ir konsultante dirbanti M. Veniūtė Jakubauskienė.

Pasak jos, dalis mūsų šalies populiacijos turi labai gilią trauminę patirtį, susijusią su smurtu. Ne visiems tai sukelia diagnozuojamą psichiatrinę ligą, tačiau, mokslininkų tvirtinimu, kaip tam tikras emocinis sutrikimas tokia trauminė patirtis lydi žmones visą gyvenimą. Tai neabejotinai lemia didelį nerimo sutrikimų, depresijų ir kitokių psichikos problemų paplitimą.  Galime būti tikri, kad tai susiję ir su faktu, jog pagal vyrų savižudybių rodiklį Lietuva pasaulyje yra antra, o pagal tą patį moterų rodiklį – penktoje vietoje.

„Įprasta manyti, kad Lietuvos gyventojai labiausiai kenčia nuo kraujagyslių ir širdies ligų ar nuo vėžinių susirgimų, tačiau statistika rodo, kad visame pasaulyje dažniau už šiuos susirgimus žmonės kenčia nuo psichikos ligų, kurios savo pėdsaką palieka visam gyvenimui. Globalios ligų naštos tyrimas parodė, kad psichikos susirgimų našta siekia 23 proc. ir didžiausia ji rytų Europoje dėl depresijų ir priklausomybių paplitimo“, – sakė M. Veniūtė Jakubauskienė.

Kenčia nuo psichologinio smurto

„Patyčios – bejėgiškumo požymis. Kai žmogus jaučiasi mažai galintis, tada jis renkasi smurtinę kultūrą – tai yra gynyba. Be abejonės, tai yra iliuzinė pozicija, kilusi iš bejėgiškumo. Tėvai iš to bejėgiškumo smurtauja prieš savo vaikus. Bejėgiškumo kultūra prasideda šeimoje, kai tėvai leidžia sau vaiką „patraukti per dantį“. Blogiausia, kad Lietuvoje tai yra bendravimo norma. Kitaip sakant, mes patys savo smurto nebepastebime. Ne kitaip yra net ir akademinėse institucijose. Studentai man nuolat pasakoja, kad jie patiria patyčias iš dėstytojų“, – kalbėjo docentė.

Lietuvoje patyčias skatinantis bejėgiškumas, M. Veniūtės Jakubauskienės teigimu, yra kilęs iš dvigubos naštos. Kaip ir daugelis modernių vakariečių, lietuviai patiria judraus gyvenimo nestabilumą, gyvenimo prasmės ir vertybių krizę. O šalia šios naštos Lietuvos gyventojams dar reikia nešti 50 metų sovietmečio ir dėl staigių socialinių permainų patirtų problemų naštas.

Tikslinė tyrimo grupė, anot M. Veniūtės Jakubauskienės, yra pirmoji jaunų žmonių karta po nepriklausomybės atgavimo. Tai žmonės, kurių tėvai išgyveno labai dramatišką pereinamąjį laikotarpį: nedarbą, lėtines ligas, mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių ligų, psichosocialinį stresą, kurio neturėjo įgūdžių suvaldyti. Šie žmonės tvarkėsi taip, kaip mokėjo: girtavo, žudėsi. Šį elgsenos modelį esą perėmė ir jų vaikai.

„Tik dabar pradedame kalbėti apie paliktų vaikų kartą, kuri jaučia labai stiprų konkurencijos spaudimą. Kadangi tradicijų, kaip bendradarbiauti, stokojame, konkuruojame tik labai grubiu būdu“, – pastebi M. Veniūtė Jakubauskienė.