Siūloma mokinio krepšelį keisti „klasės krepšeliu“

Mažėjant vaikų skaičiui Lietuvoje, reikėtų atsisakyti vadinamojo mokinio krepšelio ir pereiti prie klasės komplekto finansavimo modelio, sako švietimo darbuotojų profesinių sąjungų lyderiai.

„Yra siūlymas finansuoti ne mokinį, o finansuoti klasių komplektą. Šiandien išėjus vienam mokiniui, paimami pinigai, nors klasės komplektas lieka, mokytojai lieka, atlyginimus mokėti reikia. Jeigu būtų finansuojamas klasės komplektas, kaip daroma Estijoje, išėjus vienam mokiniui, pinigai liktų tie patys“, - penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Jo teigimu, tokiu būdu nenukentėtų ugdymo kokybė ir mokytojų darbo sąlygos.

„Ankstesnė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė nenorėjo svarstyti šio klausimo, tikimės, dabartinis švietimo ir mokslo ministras galbūt grįš prie jo“, - vylėsi profsąjungos atstovas.

Pasak Vilniaus švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, per susitikimą su parlamento vadovu Vydu Gedvilu prašyta, kad šiemet, kai bus peržiūrimas šių metų biudžetas, švietimui skirtos lėšos nebūtų mažinamos.

„Suprasdami, kad labai sunku gauti papildomų lėšų įtemptame valstybės biudžete, prašome ne papildomų lėšų, o kad iš biudžeto įstatymo būtų išimta nuostata, jog dėl mokinių mažėjimo sutaupytas lėšas galima paimti kitoms valstybės biudžeto reikmėms, kad jos liktų švietime, mokyklose, savivaldybėse. Tada įtampa, kuri kilo ir kyla, nuslūgtų“, - antrino ir A.Jurgelevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kas savivaldybės nepajėgios sausio mėnesį suplanuoti, koks bus mokinių skaičius rugsėjį.

„Pagrindinis rodiklis liktų - mokinys. Mokinį mokome, o ne klasę. Tik būtų tam tikras saugiklis, amortizatorius mažėjant mokinių skaičiui. Savivaldybės negali projektuoti, kaip keisis mokinių skaičius“, - teigė A.Jurgelevičius.

Pernai dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus į biudžetą reikėjo grąžinti 22,1 mln. litų sutaupytų mokinio krepšelio lėšų.

Pasak R.Osipavičiūtės, pedagogai taip pat kelia klausimą dėl jų pensinio amžiaus paankstinimo.

„Taip pat mus jaudina klausimas dėl darbdavio įvardijimo. Lietuvoje švietimiečiai neturi darbdavio. Ministerija sako, kad jie - ne darbdavys, savivaldybės - irgi, kad ne darbdavys“, - tvirtino pedagogų atstovė.