- Vytautas Beniušis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kandidatų į parlamentą amžiaus cenzą siūloma sumažinti iki 21 metų. Tokia Konstitucijos pataisa antradienį užregistruota Seimo posėdžių sekretoriate.
Tikisi jaunimo organizacijų paramos
Šiuo metu tapti Lietuvos parlamento nariu gali asmuo ne jaunesnis kaip 25-erių metų amžiaus.
„Ši pataisa suteiktų galimybę jauniems piliečiams aktyviau įsitraukti į politinę veiklą ir save realizuoti įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Nematau argumentų, kodėl 21-erių sulaukęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą, kai tuo tarpu į Europarlamentą gali. Dar daugiau, net į 13 ES šalių parlamentus gali kandidatuoti asmenys sulaukę 18 metų“, — sako pataisos iniciatorius, vienas jauniausių Seimo narių 26-erių Vytautas Gapšys.
Darbo partijos frakcijos narys sako manantis, kad dėl Konstitucijos pataisos bus daug ginčų Seime, todėl politikas tikisi aktyvaus jaunimo organizacijų palaikymo.
Politologų nuomonės skiriasi
Politologas profesorius Gediminas Vitkus mano, kad įgyvendinti tokią Konstitucijos pataisą būtų naudinga. „Tokiu atveju į Seimą patektų vienas kitas jaunesnis politikas. Manau, kad yra sveika pažiūrėt, ką jaunesni žmonės galvoja. Be to, jaunystė ne yda. Tokie politikai patirties įgytų vėliau“, - savo poziciją išsakė G.Vitkus.
Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas docentas Antanas Kulakauskas laikosi kiek kitokios nuomonės. Jis tikina, kad pagal dabar galiojančią tvarką sudaromos galimybės į Seimą patekti aukštąjį išsilavinimą įgijusiems ir jau finansiškai savarankiškiems asmenims. Pasak A.Kulakausko, sumažinus amžiaus cenzą iki 21-erių, į Seimą išrinkti tokio amžiaus žmonės atstovautų „ekonomiškai nesavarankiškoms rinkėjų grupėms“.
„Toks pasiūlymas man primena sovietinius laikus, kada buvo galima rinkti 18 ar 21-erių sulaukusius asmenis. Prisimenu mano kurso draugė būdama antrame ar trečiame kurse tapo LTSR Aukščiausios Tarybos deputate“, - prisiminė katedros vedėjas.
Jis teigė nematantis nieko blogo, jei sumažinus amžiaus cenzą, pagal partijų sąrašus į parlamentą patektų keletas jaunų politikų, tačiau nurodė, kad jo požiūriu, tokio amžiaus žmonės dar turi per mažą įdirbį, kad galėtų atstovauti savo šalies piliečiams.
„Mano supratimu, šis pasiūlymas yra tam tikra populizmo forma. Tačiau ypatingos reikšmės jo įgyvendinimas neturės - nei demokratijos požiūriu, nei Seimo darbo kokybės požiūriu“, - reziumavo politologas.
Kokia tvarka ES?
Konstitucijos pataisos Seime priimamos po 2 balsavimų tarp kurių daroma ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Pataisą turi palaikyti ne mažiau du trečdaliai visų Seimo narių.
Pasak V.Gapšio, po Konstitucijos pataisos tekstu pasirašė 45 parlamentarai iš daugelio Seimo frakcijų.
Amžiaus cenzas kandidatams į nacionalinių parlamentų (žemųjų rūmų) narius ES valstybėse svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beveik pusė ES šalių kandidatams taiko 18 metų amžiaus cenzą. Aštuoniose šalyse, įskaitant Lietuvos kaimynes — Lenkiją, Latviją ir Estiją, kandidatuoti į parlamentą galima nuo 21 metų. Dvi šalys (Prancūzija ir Rumunija) yra nustačiusios 23 metų amžiaus cenzą, o toks pat kaip ir Lietuvoje amžiaus cenzas kandidatams taikomas tik trijose ES valstybėse — Graikijoje, Italijoje ir Kipre.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“4
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai4
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...