- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma tobulinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl pedagogų kvalifikacijos kėlimo.
Pataisas įregistravusi Seimo narė prof. Vilija Targamadzė tikisi, kad jos prisidės prie pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tikslingumo, veiksmingumo ir prieinamumo, todėl gerės mokinių pasiekimai.
Įstatyme siūloma numatyti, kad pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją mokinių bendrųjų kompetencijų, numatytų Bendrosiose programose, ugdymo srityje ir kitose prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato įsakymu.
Pagal siūlomą projektą, „prioritetines sritis atitinkančios programos vertinamos, akredituojamos ir registruojamos ŠMSM atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) registre vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu.“
Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas neatliepia sparčiai besikeičiančio mokyklų veiklos konteksto ir mokytojų poreikių, negerėja mokinių pasiekimai.
Seimo narė prof. V. Targamadzė sako, kad pedagogų kvalifikacija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra esminė švietimo kokybės ir mokinių aukštesnių pasiekimų prielaida.
„Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, kelia naujų uždavinių pedagoginiams darbuotojams į bendrųjų kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymo turinys, jo skaitmeninis perteikimas, lygiaverčių ugdymosi galimybių užtikrinimas. Tačiau pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas neatliepia sparčiai besikeičiančio mokyklų veiklos konteksto ir mokytojų poreikių, negerėja mokinių pasiekimai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Seimo narė prof. Vilija Targamadzė, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
EBPO tyrimo TALIS (angl. Teaching and Learning International Survey) 2018 m. duomenimis, 43 proc. Lietuvos mokytojų mano, kad nėra tinkamų kvalifikacijos tobulinimo programų pasiūlos, 30,7 proc. – pasigenda su darbo sąlygomis (karjera, atlyginimu) susijusių paskatų, 23,2 proc. teigia, kad kvalifikaciją tobulinti neskatina darbdavys.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, nacionaliniai sistemingi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių, teikiamų programų kokybės ir veiksmingumo mokinių ugdymuisi tyrimai Lietuvoje neatliekami.
Kvalifikacijos tobulinimo paslaugas Lietuvoje teikia 10 aukštųjų mokyklų padalinių, taip pat 65 akredituotos savivaldybių ir viešosios įstaigos (2020 m. gruodžio duomenimis), kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje“.
Galiojančiame Švietimo įstatyme taip pat nustatyta, kad „kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.“
Švietimo įstatymo pataisas kartu su Seimo nare V. Targamadze teikia Seimo nariai Gintautas Paluckas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Sabutis, Silva Lengvinienė, Orinta Leiputė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...