Siūlo asmenvardžius dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais rašmenimis

Vyriausybė parengė teisės aktų projektus, kurie leistų dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais, kaip šiuo metu, bet ir kitais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.

Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis, o ne lotyniško pagrindo rašmenimis - perrašomi pagal tarimą lietuviškais, rašoma antradienį išplatintame Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

„Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti visiškai naują, iki šiol įstatymuose neįteisintą nuostatą, kad vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi. Todėl nemanome, kad Vyriausybės siūlymas prieštarautų dabar galiojančiai Konstitucinio Teismo doktrinai, kadangi ji iki šiol rėmėsi prielaida, jog ir nelietuviškas asmenvardis yra lietuvių kalbos dalis. Priėmus įstatymą Seime būtų galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą sprendimo, ar jis neprieštarauja Konstitucijai“, - pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos piliečių nelietuvių keliamus teisėtus klausimus dėl jų pavardžių rašymo, įvertinta daugelyje Europos Sąjungos šalių vyraujanti praktika.

Numatyta, kad dokumentus galės keisti tik to pageidaujantys, prašymus parašę piliečiai. Nauja tvarka būtų taikoma laipsniškai - pradžioje rašant asmens vardą pagrindiniuose dokumentuose - pasuose, asmens tapatybės kortelėse, vėliau, priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ir kituose jame įvardintuose dokumentuose.

Įteisinus asmenvardžių rašymo tvarką nelietuviškais rašmenimis, būtų išspręstos mišrių santuokų asmenvardžių rašymo problemos, nes atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar suteikti kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat būtų išvengta galimų žmogaus teisių pažeidimų ir išspręstos neretai kylančios problemos siekiant įrodyti tapatybę, kai asmuo migruoja iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais tikslais.

Vyriausybė siūlo spręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą remiantis tradicija, kuri formavosi dar tarpukario metais. Pavyzdžiui, vienas bendrinės lietuvių kalbos kūrėjų Jonas Jablonskis diegė principą,: „su svetimų tautų vardais turėtume taip elgtis, kaip norėtume, kad jos, t.y. svetimosios tautos, elgtųsi su mūsų pačių vardais“.