Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas – 1,7 tūkst. mažiau nei pernai

Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29,7 tūkst. pretendentų.

Kaip BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkst. šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.

Pagrindinio priėmimo stojimo prašymus reikėjo pateikti iki trečiadienio vakaro, pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį.

Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 19 universitetų ir 21 kolegija.

Smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimai rodo mažėjantį pasitikėjimą regioniniais universitetais.

„Šiek tiek smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Petrauskienė.

Anot jos, regioninių universitetų stiprinimas yra Vyriausybės prioritetas.

Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29 tūkst. pretendentų.

„Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, galimybėmis studijuoti Lietuvoje tikrai nemažėja, lyginant su tuo, kas buvo pernai ir ankstesniais metais, labai panašus procentas abiturientų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, šiandien tai yra 68 procentai“, – sakė ministrė.

Kaip skelbta, dėl mažo stojančiųjų susidomėjimo aukštosios mokyklos jau sustabdė priėmimą į 64 studijų programas. Pasak ministerijos, daugiausiai programų neteko Klaipėdos universitetas (12), Lietuvos edukologijos universitetas (11), Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai (po 7).

Dažniausiai pirmu pageidavimu stojantieji rinkosi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – 724 ir Vilniaus universitete (VU) – 519, odontologijos studijas LSMU – 425, programų sistemų studijas VU – 377 ir Kauno technologijos universitete – 361, teisę VU – 260, ekonomiką VU – 259, politikos mokslus VU – 258, treniravimo sistemas Lietuvos sporto universitete – 253, psichologiją VU – 239, veterinarinę mediciną LMSU – 239, skandinavistiką VU – 239.

Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą – 2147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 2005, Gedimino technikos universitetą – 1968.

Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Daugiau stojančiųjų rinkosi ir Vilniaus kolegiją (13 proc.), Kauno kolegiją (4,1 proc.).

Tačiau žymiai sumažėjo pirmuoju prioritetu nurodžiusių, kad nori studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (45 proc. mažiau), Aleksandro Stulginskio (35 proc.), Mykolo Romerio (27 proc.), Šiaulių (19 proc.) ir Klaipėdos (18 proc.) universitetuose.

Norinčiųjų studijuoti Lietuvos edukologijos universitete mažėjimas, be kitų dalykų, siejamas su tuo, kad neliko finansavimo kai kurioms studijoms.

„Buvo neskirta valstybės finansuojamų vietų mokytojų dalykininkų rengimui. Tačiau Edukologijos universitete renkasi sėkmingai daug metų tokias programas kaip pradinio ugdymo pedagogika, kūno kultūros pedagogika – tos sritys išlieka labai populiarios (...). Tikslinio finansavimo, kuris iki tol buvo vykdomas, įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, nebeliko“, – aiškino J.Petrauskienė, pažymėjusi, kad finansavimas mokytojams dalykininkams rengti neskiriamas tik šiais metais.

Tiek ministrė, tiek Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas spaudos konferencijoje aiškino, kad regioniniams universitetams svarbu stambinti studijų programas.

„Į Klaipėdos universitetą yra apie 600 pirmųjų pageidavimų, į Šiaulių universitetą – apie 300, tai nėra maži skaičiai, bet visas blogumas, kad programų tiek daug – 30, 40 ir net daugiau, dar atskiros jų formos, ir jos praskysta. Jeigu kitiems universitetams reikia kalbėti apie kokybės ir kitus dalykus, tas nėra lengva, bet yra kas kita, o čia programų skaičiaus sumažinimas drastiškas – 3–4 kartus, atitinkamai mokslo ir viso kito potencialo koncentracija juos gali išlaikyti“, – sakė P.Žiliukas.

Pagrindinio priėmimo stojimo prašymus reikėjo pateikti iki trečiadienio vakaro, pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį.

Pasak P.Žiliuko, šiemet pirmakursiams suplanuota per 14 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių