- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 11 d. Šiaurės ministrų taryba (ŠMT) nusprendė šiais metais neskirti finansinės paramos Europos humanitariniam universitetui (EHU).
Apie šio sprendimo priežastis ir universiteto ateities perspektyvas kalba EHU valdančiosios tarybos narys Žygimantas Pavilionis.
– Dėl kokių priežasčių ŠMT nutraukė EHU finansavimą?
– Esame dėkingi Šiaurės ministrų tarybai už iki šiol skirtą dosnią paramą EHU. Dabartiniai jų biudžeto sunkumai, susiję su migracijos krize, yra suprantami, tačiau labai tikimės, kad ši organizacija sugrįš į EHU rėmėjų gretas, kai apsitvarkys su dabartiniais iššūkiais.
Nuo 2009 m. ŠMT administravo EHU donorų Patikos fondą, kuris beveik septynerius metus veikė kaip pagrindinis universiteto donorų koordinatorius, atsakingas už paramos EHU skyrimą, naujų lėšų pritraukimą bei bendradarbiavimą su šios aukštojo mokslo įstaigos administracija, užtikrinant efektyvų ir skaidrų donorų lėšų panaudojimą.
Deja, pasikeitus ES finansiniam reguliavimui, Europos Komisija (EK) paramą EHU nusprendė skirti ne per ŠMT valdomą Patikos fondą, bet per Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūrą. Po to sekė ŠMT sprendimas palaipsniui uždaryti EHU Patikos fondą.
Džiaugiamės, kad esant šiai sudėtingai situacijai, pagrindinio EHU donorų koordinatoriaus vaidmens ėmėsi Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra, kuri šiuo metu rengia naują donorų susitarimą dėl paramos skyrimo EHU. Gaila, kad esant dabartinei situacijai, ŠMT negalės prisidėti prie šio naujo EHU finansavimo mechanizmo, nes ŠMT kaip ilgamečio donorų koordinatoriaus patirtis būtų buvusi itin vertinga.
– Kas laukia EHU, jei ŠMT nepakeis savo nuomonės dėl universiteto finansavimo?
– Skubu nuraminti EHU studentus ir jų tėvus, taip pat tuos jaunus baltarusius, kurie planuoja studijuoti universitete, ir patikinti, kad Lietuvos ir tarptautinių donorų parama universitetui bus tęsiama.
Šiais metais kovo 10 d. Vilniuje vykusios tarptautinės aukšto lygio konferencijos metu EK, Šiaurės šalių ir kitų ES valstybių narių vyriausybių bei privačių JAV ir Europos šalių fondų atstovai patvirtino savo paramą šiam universitetui, pabrėždami jo, kaip išskirtinio transatlantinės paramos demokratijai projekto, svarbą šiandienos geopolitinių įvykių Rytų Europoje kontekste. Neabejojama, kad šis universitetas – nuosekli ir bene geriausia mūsų bendra investicija į Europos ir Baltarusijos tarpusavio supratimą bei santykių stiprinimą.
– Kokias EHU ateities perspektyvas matote?
– Mano jau minėtas Švedijos rengiamas naujas EHU finansavimo mechanizmas, prie kurio jau nusprendė prisijungti EK ir Lietuva, o artimiausiu metu galės prisijungti ir kiti ilgamečiai EHU donorai, ne tik užtikrins ilgalaikį universiteto finansinį stabilumą, bet ir sukurs sąlygas geresniam bei efektyvesniam jo valdymui. Neabejoju, kad naujus akademinius metus EHU pasitiks sustiprėjęs ir atsinaujinęs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...