- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant užtikrinti Šengeno erdvės išorinių sienų saugumą ir jos narių teisėsaugos bendradarbiavimą, Lietuvoje bus atnaujinta ir modernizuota Šengeno informacinė sistema – įdiegtos veido atpažinimo, pirštų antspaudų sistemos.
Į ją per metus numatoma investuoti 0,7 mln. eurų.
Informatikos ir ryšių departamentas pernai ir šiemet pasirašė dvi sistemos atnaujinimo sutartis. Kovo viduryje pasirašyta 473 tūkst. eurų (su PVM), o pernai lapkritį – 193,6 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartys su informacijos technologijų bendrovių Norvegijos „Atea“ ir Lietuvos „Insoft“ konsorciumu. Įmonės jau diegia pirštų antspaudų ir veido atpažinimo funkcijas bei sukurs naują ir atnaujins dabartinę programinę įrangą.
Pasak departamento vadovo pavaduotojo Artūro Kavolio, sistema atnaujinama atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas.
„Kadangi Šengeno informacinė sistema nuolat vystosi, plečiama, priimami sprendimai įdiegiant naujus funkcionalumus, atsiranda Europos Komisijos rekomendacijos patobulinti prieigą. Tai atsižvelgiant į tuos reikalavimus ir daromi pakeitimai“, – BNS komentavo A. Kavolis.
Bendrovės sistemą ir jos programinę įrangą Lietuvoje turės suderinti su centrine Šengeno erdvės informacine sistema.
„Jeigu anksčiau buvo numeriniai duomenys, techniniai duomenys, tai dabar judama link to, kad pasienio tarnybos asmenį galėtų atpažinti ne tik pagal anketinius duomenis, pavyzdžiui, įvedę vardą ar pavardę, nes jis gali jį suklastoti, tai gali atpažinti pagal pirštų antspaudus arba pagal įdėtas nuotraukas“, – pasakojo A. Kavolis.
Anot jo, EK jau yra parengusi naujų reglamentų, pagal kuriuos sistema turės būti dar atnaujinama. Pasak A. Kavolio, viena pagrindinių naujovių – perspėjimai dėl trečiųjų šalių asmenų išsiuntimo. Jei Lietuva ar kita Europos Sąjungos (ES) valstybė išsiųs asmenį, sistemoje jis bus žymimas, kol neišvažiuos iš ES.
Konkursus naujausiems reikalavimams įdiegti numatoma skelbti šių metų pabaigoje.
Šengeno informacinės sistemos duomenis sudaro perspėjimai apie asmenis, transporto priemones, ginklus, dokumentus bei kitus daiktus. Šiuos duomenis kiekviena šalis narė tvarko savo nacionalinėje sistemoje, jie vėliau patenka į centrinę sistemą.
Perspėjimai skelbiami, koreguojami arba nutraukiami Lietuvos nacionaliniuose registruose, juose pareigūnai tikrina, ar asmeniui ar objektui nėra galiojančių perspėjimų.
Lietuva į Šengeno erdvę įstojo 2007 metais, tuomet Vidaus reikalų ministerijos žinybiniai registrai ir informacinės sistemos buvo pertvarkytos ir pritaikytos Centrinės Šengeno sistemos įrangai.
Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš jų 22 – ES narės. Erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-357
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...