- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Š.Jurevičienės šeima išsaugojo ypatingą relikviją – tarpukario laikų proginį pašto voką, kurio reverse (dešinėje prie šturvalo) yra atvaizduotas jų artimas giminaitis I.Dzikas.
-
Retro: būsimasis šturmanas I.Dzikas karo laive „Prezidentas Smetona“ skuta bulves.
-
Mįslė: I.Dzikas, kilęs iš Kėdainių apskrities, tapo jūrininku. Jo artimieji labai tuo didžiavosi, tačiau lig šiol nežinoma, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis žuvo.
-
Patriotas: Igno brolis J.Dzikas taip pat tarnavo Lietuvai, jis buvo tuomečio šalies prezidento A.Smetonos apsaugos kuopos karininkas.
Pašto vokas su brolio atvaizdu, išsaugotas net Sibiro tremtyje, šiandien tapo raktu menant slogią giminės mįslę. Tik po beveik aštuonių dešimtmečių ima ryškėti jūrininko Igno Dziko, tarnavusio ir karo laive "Prezidentas Smetona", likimo labirintai. Atsakymas glūdi Lietuvos ypatingojo archyvo fonde K-47.
Žinia iš kančių žemės
Buvo gal 1960-ieji, kai Kėdainių rajone, Babėnuose, Juozo Dziko namuose apsireiškė nepažįstamasis, kalbantis lietuviškai.
Galima tik spėti, kaip nustėro pats Juozas, ne taip seniai grįžęs iš Sibiro tremties, kur su šeima praleido 10 metų.
Vos pradėjo stotis ant kojų savo tėvų žemėje, ir vėl kažkoks nieko gero nežadantis vizitas.
J.Dzikas buvo iš tų nepaklusniųjų, kurie pokariu griežtai atsisakė jungtis į kolūkius. Pradžioje už tai sėdo į kalėjimą, vėliau su žmona ir vaikais išvežtas į Tolimuosius Rytus.
Todėl, suprantama, nepažįstamojo apsilankymas jį kiek išgąsdino.
Tačiau atvykėlis, regis, užsibuvo neilgai ir ištarė žodžius, kurių Juozas neužmiršo iki mirties. Juos veikiausiai atsimindavo kaskart sėdęs prie stalo valgyti.
"Tavo brolis Ignas mirė badu Sibire." Tokią žinią atnešė vyras iš kančių krašto, kur atgulė dar vieno lietuvio palaikai.
Vokas keliavo ir į Sibirą
Šią istoriją papasakojo klaipėdietė Šarūnė Jurevičienė. J.Dzikas (1914–2004) buvo jos senelis, o Ignas (1912– ?) – senelio brolis.
Moteris turi išsaugojusi negausias giminės relikvijas – kelias senovines nuotraukas ir tarpukariu išleistą proginį-suvenyrinį pašto voką, kurio averse atvaizduotas karo laivas "Prezidentas Smetona".
Voko reverse – fotografijų koliažas, kur dešinėje prie šturvalo – praktikantas, būsimasis šturmanas I.Dzikas.
"Šis vokas jau sulipęs nuo laiko. Šitą relikviją ir dar kelias anų laikų nuotraukas senelis itin brangino. Kai atėjo sovietai 1940 m., jis tas nuotraukas kažkur saugiai paslėpė, o paskui, kai po karo juos ištrėmė į Sibirą, nuotraukas ir tą voką pasiėmė su savimi. Neįsivaizduoju, kur jie sugebėjo jį paslėpti, tačiau jį išsaugojome iki šių dienų kaip itin svarbų atminimą. Senelis beveik niekada nekalbėjo apie tremtį, bet puikiai pamenu, kad šeimos susitikimuose visada pakeldavo taurelę už laisvą Lietuvą, nors niekas tos laisvos Lietuvos tada ir nesitikėjo. Jis brolį dažnai prisimindavo, jam jo labai trūko", – pasakojo klaipėdietė.
Šis vokas jau sulipęs nuo laiko. Šitą relikviją ir dar kelias anų laikų nuotraukas senelis itin brangino. Kai atėjo sovietai 1940 m., jis tas nuotraukas kažkur saugiai paslėpė, o paskui, kai po karo juos ištrėmė į Sibirą, nuotraukas ir tą voką pasiėmė su savimi.
Neįkainojamas atminimas
Kolekcininkas ir publicistas Vilius Kavaliauskas padėjo išsiaiškinti šio voko genezę. Tuos vokus išleido Lietuvos krašto apsaugos ministerija 1938 m.
"Buvo išleista 10 skirtingo siužeto vokų, vienas jų – jūrinis. Buvo trys variantai – rudas, žalias, mėlynas. Tiražas nėra žinomas, bet veikiausiai buvo masinis. Visi ženklinti patriotiniais užrašais. Šiandien toks nesiųstas vokas kainuoja maždaug iki 10 eurų, su pašto antspaudais – brangiau", – teigė V.Kavaliauskas.
Šis vokas J.Dziko palikuoniams yra neįkainojamas, jo neatidavė net į muziejų, nors jų labai prašė, tad apie pardavimą kolekcininkams kalbos būti nė negali.
Svarbu ir tai, jog kas nutiko pačiam Ignui, kuris atvaizduotas ant voko, – lig šiol mįslė.
Svajonė apie jūrą išsipildė
Ūkininkų Stasės Rainytės-Dzikienės ir Antano Dziko šeimoje iš Svilių kaimo Josvainių valsčiaus Kėdainių apskrityje buvo septyni vaikai, 5 dukros – Stefa, Michalina, Antosė (gyveno Argentinoje), Bronė, Janė ir du sūnūs – Ignas bei Juozas.
Ignas esą visada svajojo apie jūrą, ir jo svajonė išsipildė.
Kuklios informacijos apie šį atkaklų žmogų turi sukaupęs Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.
Jo duomenimis, I.Dzikas 1930 m. išstojo iš Kėdainių gimnazijos VI klasės. 1934 m. tarnavo radistu Ryšių batalione, kur liko virštarnybiniu.
1936-ųjų sausį buvo radiotelegrafistas, gavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį.
Tų pačių metų sausio 6 d. atvyko liktiniu puskarininkiu į karo laivą "Prezidentas Smetona".
Patikrinus pripažintas tinkamu tarnybai. Paskirtas vadovauti Buriavimo mokyklos mokinių apmokymui irkluoti laivo "Prezidentas Smetona" gelbėjimo valtimis. Rugsėjo viduryje paleistas į atsargą.
Tuo pat metu jis gavo valstybės stipendiją (250 Lt/mėn.) mokytis Rygos jūrų mokykloje. Sukaupė 7 mėnesių plaukiojimo stažą (karo laive).
Plaukiojo jūreiviu latvių garlaiviuose "Biruta" (1936 m. rugpjūčio 25 d. – gruodžio 16 d.) ir "Sigulda" (1936 gruodžio 21 d. – 1937 m. rugpjūčio 7d.).
Vėliau atliko plaukiojimo praktiką latvių garlaivyje "Lettonia", lankėsi Europos, Afrikos ir Pietų Amerikos uostuose. Atliko praktiką burlaivyje "Jūrnieks".
1938 m. gavo nemokamą užsienio vizą plaukioti stažui laivuose. 1940 m. gegužės 10-ąją išlaikė egzaminus, paskirtas antruoju šturmanu į bendrovės "Lietuvos Baltijos Lloydas" laivus. Turėjo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį be stažo.
Permainos gera nežadėjo
Išsvajotą ir atkakliu darbu pasiektą diplomą I.Dzikas gavo likus vos daugiau nei mėnesiui iki sovietų okupacijos.
Kaip reikės toliau gyventi ir dirbti, niekas nė nenutuokė.
Beje, tada niekas Lietuvoje negirdėjo ir apie Sovietų Sąjungoje įsisiautėjusį terorą.
Niekas nežinojo ir apie tai, kad kiekvienas pabuvojęs užsienyje asmuo jau savaime atsiras NKVD taikiklyje, nes yra liaudies priešas.
Užėmus Lietuvą, I.Dzikas kelis mėnesius dirbo garlaivio "Šiauliai" įguloje, 1941 m. sausio–vasario mėnesiais dirbo garlaivio "Kretinga" pirmuoju šturmanu, kur gavo 500 rublių atlyginimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA10
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
FNTT vadovas apie „BaltCap“ istoriją: per porą mėnesių baigsime vertinimą ir pateiksime pasiūlymus3
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis sako, kad „BaltCap“ istorijos įkarštyje pradėtas atlikti vidinis tarnybinis patikrinimas turėtų leisti per porą mėnesių pateikti tam tikrus siūlymus ...