Seimo rinkimuose savo sąrašus kelia 17 partijų ir viena koalicija

Pilną sąrašą iškėlė ir partija Tvarka ir teisingumas tik viską sugadino KT.

Pilną sąrašą iškėlė ir partija Tvarka ir teisingumas tik viską sugadino KT.

Visiškai priimtinas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyriausiosios specialistės Kristinos Burinskaitės pasiūlymas: „Tokie (neprisipažinę KGB bendradarbiai) asmenys neturėtų kandidatuoti į Seimą, jei nenori būti paviešinti”. Tačiau tai toli gražu ne visa problema. Žemiau patreiktą komentarą spausdinau 2008 metų vėlų rudenį. Manau, kad ir šiandien jis aktualus. ” Tai – viena iš skaudžiausių temų Lietuvoje. Kalbėta apie ją daug, o į priekį žengus vieną žingsnį, kitas daromas į šoną. Kaip taip trepsint gali pasiekti tikslą ir kiek tai gali užtrukti – sunku atspėti. Apie tam tikrus etinius niuansus retsykiais primenu. Pabandysiu dar kartą apie tai pasiaiškinti. Tokį aktą, kad buvo leista “išsiliustruoti” dar galima buvo suprasti. Gal norėta ir tikėtasi, kad po tokio atviravimo, buvę KGB bildukai daugiau Lietuvai nekenks. Tai kas gi labiausiai panoro tuo pasinaudoti? Leiskite – spėsiu. Manau, kad tai tie, kurie siekė politinės ar valdininko karjeros ar norėjo ją truks-pliš išsaugoti. Tokių, kaip skelbiama, atsirado net 1500. Daug tai ar mažai, galėtų daugmaž pasakyti KGB archyvo priežiūros tarnautojai. Gal tai tik ledkalnio viršūnė? Tačiau, neatmestina, kad pati aktyviausia. Tad visiškai nesunku atspėti, kam liustracija dabar gali atrodyti, kaip šmėkla. Gal kai kam ta šmėkla net sapnuojasi. Užsiminiau apie etikos dalykus. Ir dėl to verta apsitarti. Prisipažinimas liustracijos komisijai apie savo buvusį bendradarbiavimą KGB dar nereiškia, kad to prisipažinimo autorius yra atleidžiamas nuo ” Dekalogo” nuostatų vykdymo. Teisę meluoti niekas suteikti negali. Kaip to melo galima išvengti? Labai paprastai. Nepildyti tokių kandidatinių anketų, kuriose toks klausimas yra pateikiamas. O jei vis tiek meluojama? Tada yra labai paprastas būdas, kaip tiems meliūkščiams raudono kilimėlio nepatiesti. Tų kandidatų į politikus ar valdininkus anketos turėtų būti patikrintos KGB liustracijos komisijos. Jei ten tiesa – viskas gerai. Sakykim, nori piliečiai rinkti į valdžią ” Šatriją” , tai jų pasirinkimo teisė. Tačiau, jei anketoje įrašoma netiesa, tai tokia anketa turėtų būti grąžinta kandidatui, kad jis netikslumus ištaisytų. Kitu atveju apsimelavusių į Lietuvos valdžią gali prasmukti tiek, kad ten gali susidaryti kritinė masė. Išminuotojai žino, kas tada gali sekti. Manau, kad A.Ažubalio siekis aiškumo yra visiškai pagrįstas. Esamų ar būsimų politikų ar diplomatų teisingumą anketose visada galima patikrinti. Tokiems vertėtų pasiūlyti, jei “prisidirbai” , tai ir nelipk per galvas kitiems. Dirbk sąžiningai savo kasdienį darbą pagal turimą profesiją taip, kad būtum naudingas visuomenei ir į aukštus postus nesiveržk. Ir niekas pretenzijų tokiam neturės. Išsiliustravusiam ar neišsiliustravusiam… Kaip ne kaip, tai jau tolstanti praeitis. Tačiau, jei esi apsimelavęs anketoje, pasitrauk pats, nelaukdamas kol tave iš posto iškrapštys. Tada jokių šmėklų bijoti nereiks. ” Kai dabar (2008m.) NSGK pirmininkas Anušauskas aiškino, kad 102 tūkst. bylų yra sunaikinta, o 5 tūkstančiai bylų išvežta, tai kas liko? Gal tie, kurie nesutiko toliau bendradarbiauti? Gal ir “Šatrijos” ar “Kliugerio” bylos išvežtos. Tai ką? Gal jie turės teisę išdidžiai pakėlę galvas vaikščioti, jei taip yra? Manau, kad nei vienas pretenduojantis į valstybės tarnybą, politiku ar valdininku, neturi teisės savo anketose pateikti neteisingus duomenis, išsiliustravęs jis ar ne. Patikrinti tokių asmenų “bildukines” istorijas neturėtų būti labai sunku bent jau tarp to bylų likučio, kuris dar yra išsaugotas. Kol to nebus daroma, Lietuvą ir toliau valdys neaiškią praeitį turintys kadrai.