Seimo prašoma sugriežtinti bausmes gyvūnų kankintojams

Trylika Lietuvos gyvūnų globa ir gerove besirūpinančių įstaigų specialiu raštu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą prašydami pakeisti Baudžiamojo kodekso straipsnį ir padidinti bausmes gyvūnėlių skriaudikams.

Seimo prašoma kodekse perkvalifikuoti žiaurų elgesį su gyvūnais iš lengvo į apysunkį nusikaltimą, o laisvės atėmimo bausmes padidinti nuo vienerių iki ketverių metų.

„Paskutiniais mėnesiais plačiai Lietuvos žiniasklaidoje neuskambėję įvykiai parodė, kad dabartinių gyvūnus ginančių Lietuvos teisės aktų efektyvumas bei reikšmingumas realiame gyvenime yra labai abejotinas. Manome, kad dabar susiklosčiusi gyvūnų gerovės pažeidimų situacija jau yra kritinė ir svarstyti būtent šios atsakomybės teisingumą yra privalu. Ir šią problemą būtina ne tik pastebėti, bet ir kuo greičiau ją tinkamai išspręsti“, - pranešime spaudai cituojama Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė

Lietuvos Respublikos (toliau - LR) įstatymai už žiaurų elgesį su gyvūnais numato ir administracinę (LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 str.), ir baudžiamąją (LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 str.) atsakomybę. Tačiau tiek dėl baudžiamojo nusikaltimo, kvalifikuojamo kaip lengvo, tiek dėl jau minėto abejingumo gyvūnus kankinę, ar kitaip žiauriai su jais pasielgę žmonės dažniausiai atsakomybėn nėra traukiami, todėl lieka nenubausti.

„LR teisės aktai, tokie kaip LR Seimo ratifikuotos Europos konvencijos „Dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos“, „Dėl gyvūnų, laikomų ūkininkavimo tikslams, apsaugos“, LR „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas“ ir kt., formaliai gina gyvūnus ir saugo juos nuo kankinimo, tačiau, įvertinus tikrąją juose išdėstytų taisyklių prasmę, galima pastebėti, jog visi šie „gyvūnų gerovės“ įstatymai iš tiesų yra sukurti žiūrint vien tik iš žmogaus pozicijos ir siekiant užtikrinti pačių žmonių, o ne gyvūnų gerovę“, - įsitikinusi B.Kymantaitė.

Anot jos, pagrindinė to priežastis yra gyvūnų laikymas žmogaus nuosavybe ir manymas, kad gyvūnai turi jiems tarnauti. Pasak moters, būtent toks dažnai pastebimas žmonių požiūris ir privedė prie situacijos, jog žiaurų ar kankinantį elgesį su gyvūnais draudžiančios normos mūsų šalyje įprastai atlieka tik formalų vaidmenį.

13-os gyvūnų globos organizacijų parengtame rašte teigiama, kad LR BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus ir toks šio žiauraus, esmines moralines nuostatas pažeidžiančio elgesio menkinimas yra nesuvokiamas, nes LR baudžiamojo įstatymo saugoma svarbiausių vertybių ir gėrių sistema šioje vietoje yra visiškai iškreipta.

 
„Atsižvelgiant į aptariamo LR BK straipsnio sankciją matyti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta laisvės atėmimo bausmė yra tokio paties dydžio, kaip ir už pvz. šmeižimą (LR BK 154 str.), įžeidimą (LR BK 155 str.), informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimą arba pakeitimą (LR BK 193 str.), neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (LR BK 1981 str.), neteisėtą juridinio asmens veiklą (LR BK 203 str.), neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu (LR BK 258 str.), kt.“, - nurodoma organizacijos „Pifas“ išplatintame pranešime.

Minėtą raštą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengė, pasirašė ir išplatino Lietuvos gyvūnų globos draugija, Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, Gyvūnų globos organizacija „SOS gyvūnai“, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, Gyvūnų globos organizacija „Lesė“, Lietuvos medžioklinių paukštinių šunų mėgėjų klubas, Šunų kinkinių sporto klubas "Fluidus“, Šunų kinkinių klubas "Aliaska", Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“, Lietuvos kinologų draugija, Všį „Gyvūnų namai“, Marijampolės tarnybinės ir dekoratyvinės šunininkystės klubas „Draugas“.

Pateikiame kreipimosi tekstą:


Gerbiamas komiteto pirmininke ir nariai,

Kreipiamės į Jus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo, atstovaudami tūkstančius gyvūnų, kurie negali savęs apginti ir už save pastovėti.

Jau nuo seniausių laikų gero ir blogo žmogaus elgesio standartus tiksliausiai apibrėžė moralė - atitinkama pasaulėžiūra grindžiamas dorovingas elgesys, kurį pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Tačiau kiekvienoje visuomenėje, kiekvienoje žmonių grupėje ar net kiekvieno individo sąmonėje gali būti susiformavusi savita moralinių vertybių bei principų skalė. Todėl tėra labai nedaug moralinių nuostatų, kurias palaikytų dauguma žmonių. Viena tokių - tai draudimas elgtis su gyvūnais nehumaniškai ir sukelti jiems bereikalingas kančias.

Ši moralinė nuostata taip plačiai paplitusi, kad daugelyje valstybių ji yra teisiškai įtvirtinta vadinamuosiuose „gyvūnų gerovės“ įstatymuose. Mūsų šalyje tokie reikalavimai taip pat yra įteisinti ir juose galima rasti pasisakymų, jog turi būti užtikrinta, kad gyvūnams nebūtų be reikalo sukeliamas skausmas, kančia arba jie žalojami. Tačiau, nors ir manoma, jog tokie teisės aktai gina gyvūnus ir juos saugo, jų efektyvumas bei reikšmingumas realiame gyvenime, kaip rodo pastarojo meto įvykiai, yra labai abejotinas. Be to, šią problemą būtina ne tik pastebėti, bet ir kuo greičiau ją tinkamai išspręsti.

Šilutės rajone nuo bado ir nepriežiūros dvesiantys ūkiniai gyvūnai, benamė katės paauglių išbadytomis akimis, praėjusios savaitės įvykis Vilniuje, kai iš septinto aukšto buvo išmestas šuo (tyrimas pradėtas tik dėl turto sugadinimo, kadangi nelaimingas šuo pataikė nukristi ant automobilio stogo), Kaune paaugliai tyčiojosi iš vėliau išgelbėtų šuns Beno ir kitos kalytės pildami klijus šunims į nasrus (atsakomybėn patrauktas tik egzekuciją atlikęs asmuo, jo bendrai, laikę gyvūnus, kol jiems į nasrus buvo pilami klijai, tapo liudytojais), nuo tilto, vien dėl pasismaginimo numestas šuo Pipiras ( dar du nusikaltime dalyvavę asmenys iki šiol nepatraukti atsakomybėn),- tai tik dalis šiomis dienomis mūsų šalies dienraščiuose bei naujienų portaluose paskelbtų žinių.

Šios ir panašaus pobūdžio naujienos ar realiame gyvenime neretai matomi žiaurūs gyvūnų kankinimo ar susidorojimo su jais atvejai visuomenės jau pradeda nebestebinti ir, deja, yra tapę mūsų kasdienybe. Vieni žmonės į tokį elgesį su gyvūnais reaguoja jautriai, kiti - stengiasi to nepastebėti. Toks požiūris iš dalies gali būti pateisinamas: tik itin stiprių nervų žmogus gali ramiai priimti informaciją apie dažnai sveiku protu nesuvokiamas gyvūnų kankinimo priežastis bei padarinius. Bet užsimerkti prieš faktus ir teigti, kad tai nevyksta, nereiškia, jog taip iš tiesų yra, ir šiuo atveju abejingumas yra tik lengviausia, bet ne teisingiausia išeitis.

Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos (toliau - LR) įstatymai už žiaurų elgesį su gyvūnais numato ir administracinę (LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 str.), ir baudžiamąją (LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 str.) atsakomybę. Tačiau tiek dėl baudžiamojo nusikaltimo, kvalifikuojamo kaip lengvo, tiek dėl jau minėto abejingumo gyvūnus kankinę ar kitaip žiauriai su jais pasielgę žmonės dažniausiai atsakomybėn nėra traukiami, todėl lieka nenubausti.

Tą rodo tiek pakankamai skurdi šią sritį liečianti mūsų šalies teismų praktika, tiek aiškiai mūsų visuomenėje juntamas požiūris, jog kasdieniniame gyvenime yra žymiai aktualesnių nei gyvūnų gerovė klausimų. Vis dėlto dažnėjantys žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai bei visiškas arba akivaizdžiai per mažas taip su gyvūnais pasielgusių asmenų baudžiamumas verčia manyti, kad mūsų šalyje už žiaurų elgesį su gyvūnais nustatytos baudžiamosios atsakomybės nuostatos nėra tinkamai suformuluotos ir pakankamos, nes nei šios nuostatos, nei, tuo labiau, moraliniai įsitikinimai daugumos žmonių nepriverčia suvokti, jog ne tik žmonės, bet ir gyvūnai turi prigimtines teises, jausmus bei poreikius, ir kad ne tik žmonių, bet ir gyvūnų gyvybė turi tokią pat vienodai neįkainojamą vertę.

Juk net ir negalėdami kalbėti ar reikšti savo nuomonę, gyvūnai vis dėlto turi teisę gyventi ir būti laisvi nuo bet kokio jų kankinimo ar išnaudojimo. Tuo tarpu LR įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir saugomai vertybei visiškai neadekvati atsakomybė bei neretai pasitaikantis vengimas vien tik už tokį elgesį patraukti nusikaltusį asmenį baudžiamojon atsakomybėn verčia tuo abejoti.

Kaip jau minėta, LR teisės aktai, tokie kaip LR Seimo ratifikuotos Europos konvencijos „Dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos“, „Dėl gyvūnų, laikomų ūkininkavimo tikslams, apsaugos“, 1997 m. lapkričio 6 d. LR „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas“ ir kt., formaliai gina gyvūnus ir saugo juos nuo kankinimo, tačiau, įvertinus tikrąją juose išdėstytų taisyklių prasmę, galima pastebėti, jog visi šie „gyvūnų gerovės“ įstatymai iš tiesų yra sukurti žiūrint vien tik iš žmogaus pozicijos ir siekiant užtikrinti pačių žmonių, o ne gyvūnų gerovę.

Pagrindinė to priežastis yra gyvūnų laikymas žmogaus nuosavybe ir manymas, kad gyvūnai turi jam tarnauti, ir būtent toks dažnai juntamas daugelio žmonių požiūris ir privedė prie to, jog žiaurų ar kankinantį elgesį su gyvūnais draudžiančios normos mūsų šalyje įprastai atlieka tik formalų vaidmenį. Akivaizdu, kad dėl to, jog mūsų visuomenei trūksta suvokimo, kad gyvūnas nėra ir negali būti tiesiog paprastas nuosavybės objektas - daiktas, kuris, esant norui, įsigyjamas, o atsibodus - išmetamas, užmigdomas ar atiduodamas į karantinavimo tarnybas sunaikinimui, yra iškreipta ir pati šios vertybės gynimo teisinėmis priemonėmis apsauga.

Beveik kasdien pasitaikantys žiauraus elgesio su naminiais gyvūnais, taip pat kartais sveiku protu nesuvokiami gyvūnų kankinimo fermose atvejai, dėl žmonių gerovės kasdien kenčiantys ir mokslinėse laboratorijose mirštantys gyvūnai - tai tik dalis to, kas parodo, jog net ir esant gausiam gyvūnų gerovės reikalavimus nustatančių teisės aktų ratui, realybė yra visai kitokia ir nei baudžiamoji, nei administracinė šiuo metu už šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, o taip pat žiaurų ar kankinantį elgesį su gyvūnais gresianti atsakomybė daugumos žmonių vis dėlto nepriverčia minėtų teisės aktų nuostatų laikytis.

Todėl visos paminėtos problemos neabejotinai verčia susimąstyti apie mūsų šalyje už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos griežčiausios - baudžiamosios atsakomybės efektyvumą bei pakankamumą, nes dabar susiklosčiusi gyvūnų gerovės pažeidimų situacija jau yra kritinė ir svarstyti būtent šios atsakomybės teisingumą yra privalu.

Kaip žinoma, LR BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus ir toks šio žiauraus, esmines moralines nuostatas pažeidžiančio elgesio menkinimas yra nesuvokiamas, nes LR baudžiamojo įstatymo saugoma svarbiausių vertybių ir gėrių sistema šioje vietoje yra visiškai iškreipta. Atsižvelgiant į aptariamo LR BK straipsnio sankciją matyti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta laisvės atėmimo bausmė yra tokio paties dydžio, kaip ir už pvz. šmeižimą (LR BK 154 str.), įžeidimą (LR BK 155 str.), informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimą arba pakeitimą (LR BK 193 str.), neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (LR BK 1981 str.), neteisėtą juridinio asmens veiklą (LR BK 203 str.), neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu (LR BK 258 str.), kt.

Tačiau ar gyvūno kankinimas, suluošinimas ar jo nužudymas gali būti prilygintas žalai, kuri atsiranda įžeidus žmogų ar neteisėtai disponuojant nešaunamuoju ginklu? Ar tik tiek tėra verta gyvūno sveikata ir gyvybė? Be to, analizuojant aptariamą klausimą, turėtų būti atsakoma ir į klausimą, kodėl už žiaurų elgesį su gyvūnais nėra numatyta asmenų nuo 14 m., kaip jau puikiai gebančių suvokti šio nusikaltimo pavojingumą, bei juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė? Neabejotina, kad esant nebevaldomai gyvūnų gerovės pažeidinėjimo situacijai, baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais privalo būti griežtinama ir nors kartais teigiama, jog atsakomybės griežtinimas žmonių mentaliteto nepakeis, visgi įstatymas ir mentalitetas daugumoje atvejų yra neatsiejamai susijęs.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes,

Prašome pakeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, padidinant sankciją nuo vienerių iki ketverių metų, perkvalifikuojant žiaurų elgesį su gyvūnais iš lengvo į apysunkį nusikaltimą.

Pagarbiai,

Lietuvos gyvūnų globos draugija

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“

Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija

Gyvūnų globos organizacija „SOS gyvūnai'

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“

Lietuvos medžioklinių paukštinių šunų mėgėjų klubas

Šunų kinkinių sporto klubas "Fluidus"

Šunų kinkinių klubas "Aliaska" 


Šiame straipsnyje: gyvūnų kankinimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių