Seimo nariai nenori atsisakyti parlamentinių lėšų

Seimo nariai nesutiko su radikaliu pasiūlymu išvis panaikinti kas mėnesį po kelis tūkstančius litų siekiančias parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kurių panaudojimas prabangių automobilių lizingui, brangiems biurams ir knygoms, mokymo kursams, servizams ir kelionėms taksi labai prieštaringai sutinkamas visuomenėje.

Užsipuolė žurnalistus

Ketvirtadienį Seimas svarstė parlamento vadovės Irenos Degutienės pateiktus pasiūlymus gerokai sumažinti dabar daugiau kaip 3400 litų kas mėnesį siekiančias parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. I.Degutienė pasiūlė jas sumažinti iki maždaug 2100 litų. Tam pritarė ir pasiūlymą svarstęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Tačiau Seimo plenarinių posėdžių salėje itin karštai bei triukšmingai svarstant šį klausimą balsuota ir dėl radikalių pasiūlymų iš esmės visiškai atsisakyti parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Grupė opozicinei Darbo partijai priklausančių parlamentarų pasiūlė iš Seimo Statuto išbraukti nuostatą, kad Seimo nariams kas mėnesį yra skiriamos lėšos parlamentinei veiklai. Ši nuostata galiotų visus 2010 metus.

Šiam pasiūlymui pritarė kai kurie valdantieji. „Turi būti solidarumas su sunkmetį išgyvenančia tauta, todėl pritariu“, - sakė Tėvynės sąjungos atstovė Vida Marija Čigriejienė.

Bet jos kolegos su tuo nesutiko. „Gal ir galima būtų neskirti nei vieno lito, privalom solidarizuotis su tauta, būkim su ja, bet nebūkime superpopulistai“, - tvirtino kitas konservatorius, Sveikatos apsaugos komiteto vadovas Antanas Matulas.

Jis užsipuolė žiniasklaidą, kuri itin įdėmiai seka, kaip panaudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos ir kelia klausimus, ar visuomet tai daroma teisėtai bei teisingai.

„Yra žurnalistų, vedančių kai kurias publicistines laidas ir gaunančių po 20-30 tūkstančių litų. Apskritai yra žurnalistų, kurie gauna daugiau nei Seimo nariai. O šaukia labiausiai, kad nereikia nei tų parlamentinių lėšų, nei išvis atlyginimo Seimo nariams“, - piktinosi A.Matulas.

Nepritarta ir simboliniam centui

Tačiau TTK atmetė pasiūlymą išvis panaikinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pareiškė, kad atlyginti Seimo nariui parlamentines lėšas yra konstitucinė pareiga ir teisė. Todėl šios kompensacijos privalo egzistuoti. „Kitas reikalas - kokio jos turi būti dydžio, solidarizuojantis su sunkmečiu išgyvenančia tauta“, - sutiko S.Šedbaras.

Darbiečių pasiūlymui nepritarta. Už tai, kad parlamentinių lėšų išvis neliktų, balsavo tik 29 Seimo nariai iš 87 dalyvavusių balsavime, prieš buvo 12, susilaikė net 46 parlamentarai.

Panašūs balsavimo rezultatai buvo ir dėl kitų radikalių pasiūlymų - nustatyti, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos per mėnesį ar per visą kadenciją sudaro vos 1 centą.

Pasak tokį pasiūlymą pateikusio Valerijaus Simuliko, tai iš esmės neprieštarauja Konstitucijai, nes parlamentinės lėšos formaliai lieka, tik jos radikaliai sumažinamos iki simbolinio dydžio. Tačiau TTK pirmininkas S.Šedbaras atsakė, kad pateikto pasiūlymo esmė ta pati, kaip ir išvis atsisakant parlamentinių lėšų, nes jų praktiškai nelieka.

Ekspremjeras socialdemorkatas Gediminas Kirkilas paragino tuos, kurie siūlo nustatyti 1 litą ar 1 centą, išvis neimti jokių parlamentinei veiklai skirtų lėšų, nes tokią teisę Seimo nariai turi. „Imkite pavyzdį iš manęs ir nenaudokit tų lėšų. Niekas gi netrukdo išvis neimti tų pinigų, o ne populistiškai siūlyti vieną litą ar centą“, - sakė G.Kirkilas.

Mažinami reprezentaciniai fondai

Atmetus radikalius pasiūlymus, lieka parlamentinių lėšų sumažinimas iki 2100 litų per mėnesį atsiskaitytinai.

I.Degutienė taip pat siūlo dukart sumažinti Seimo pirmininko reprezentacinį fondą - nuo 4200 iki 2100 litų. Parlamento vicepirmininkų reprezentaciniai fondai mažėtų nuo maždaug 1500 iki 1050 litų. Tam pritarta.

Tačiau visi šie dydžiai galiotų laikinai - 2010 metais. Vėliau jie vėl didėtų nuo 0,5 iki 3 kartų, jeigu kitąmet nebūtų nuspręsta kitaip.

Seimo nariai pritarė konservatoriaus Gintaro Songailos pasiūlymui nemažinti Seimo narių padėjėjų skaičiaus. Dabar parlamentarai gali turėti iki 3 padėjėjų. Pateiktomis pataisomis siūlyta įpareigoti Seimo valdybą nustatyti, kiek kiekvienas parlamentaras gali turėti padėjėjų. Seimo pirmininkė Irena Degutienė leido suprasti, kad greičiausiai padėjėjų skaičius būtų apkarpytas, jeigu pataisoms būtų pritarta. Svarstyta galimybė kiekvienam Seimo nariui turėti ne daugiau kaip po du padėjėjus.

Tačiau pritarus G.Songailos pasiūlymui, šių planų atsisakoma. Seimo nariai ir toliau turės po 3 padėjėjus.

Pateikti I.Degutienės pasiūlymai leistų sutaupyti apie 1,6 milijono litų per metus. Tačiau patvirtinus G.Songailos pataisą, sutaupyti pavyks mažiau.

Seimo salėje skambėjo ir pasiūlymas taupant biudžeto pinigus atsisakyti tarnybinio automobilio parlamento vicepirmininkams skyrimo. Tačiau jam kol kas nepritarta, atidėjus diskusijas šiuo klausimu ateičiai.

Seimo Statuto pataisos dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų bus priimtos, kai dėl to Seimo nariai galutinai balsuos. Tai gali įvykti po poros savaičių.