Seimo komitetas neturi slapto kalėjimo buvimo įrodymų (papildyta 20.25 val.)

Atlikęs tyrimą Seimas nerado įrodymų, kad Lietuvoje veikė slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame buvo laikomi įtariamieji teroristai.

Tačiau neatmetamos, nors ir nepatvirtinamos prielaidos, jog toks kalėjimas galėjo egzistuoti.

Rinksis dar ne kartą

Pirmadienį parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) diskutavo dėl daugiau kaip mėnesį vykdyto tyrimo, ar Lietuvoje galėjo egzistuoti slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, išvadų. Pasak komiteto vadovo Arvydo Anušausko, tebevyksta ginčai dėl kai kurių formuluočių, todėl išvadų patvirtinimas nukeliamas pirmadienio vakarui arba antradienio rytui.

Po pirmadienį iš ryto įvykusio komiteto posėdžio A.Anušauskas tvirtino, kad NSGK nariai peržiūrėjo visus parengtus išvadų punktus ir pateikė savo pastabų. „Dar kartą arba dar du kartus rinksimės į posėdžius ir diskutuosime dėl tų pasiūlymų, pastabų“, - sakė jis.

Pirmadienį popiet numatytas Seimo plenarinis posėdis, todėl NSGK nariai vėl į posėdį susirinko tik pirmadienį vakare, plenariniam pasibaigus. Tačiau po porą valandų trukusių diskusijų ir vėl nesurengtas balsavimas dėl galutinio išvadų teksto.

NSGK vėl rinksis antradienį ryte. Tada ir numatytas balsavimas dėl išvadų.

Nebus uždarų išvadų

NSGK pirmininkas tikisi, kad visos išvados bus viešos. „Darome taip, kad išvadose nereikėtų atskleisti jokių valstybės ar tarnybos paslapčių“, - pabrėžė jis.

Anksčiau minėta, kad dalis išvadų gali būti uždaros.

A.Anušauskas tikino, kad dar ginčijamasi dėl kai kurių išvadų formuluočių: „Dar yra prieštaravimų ir ginčų kai kuriais klausimais. Kol nėra visų išvadų, negaliu jų komentuoti atskirai, fragmentiškai“.

Paklaustas, ar jau yra sutarta esminiu klausimu – ar egzistavo CŽV kalėjimas, A.Anušauskas atsakė aptakiai, tačiau leido suprasti, kad dabar NSGK nariai ginčijasi ne dėl to, ar buvo pats kalėjimas, bet ar buvo prielaidos jam atsirasti. „Jeigu man duotų palaikyti už rankovės kokį asmneį tada galbūt ir galėčiau ką nors labai aiškiai bei tiksliai pasakyti. Dabar gi mes galime kalbėti tik apie prielaidas“, - minėjo jis.

Todėl komiteto pirmininkas leido suprasti, kad greičiausiai išvadose nebus nei patvirtinta, nei paneigta galimybė, jog kalėjimas Lietuvoje egzistavo.

Ginčijasi dėl formuluotės

Vienas komiteto narių, opozicinės Socialdemokratų partijos atstovas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas piktinosi, kad galutinė išvadų formuluotė gali būti panaši į tokią - „negalime nei patvirtinti, nei paneigti kalėjimo egzistavimo galimybės“.

„Manau, mes turime vadovautis tik faktais ir konstatuoti tik tai, ką žinome. Tuo tarpu kai kurie kiti komiteto nariai galvoja, kad galime rašyti į savo išvadas visokias prielaidas. Jeigu taip būtų, galima būtų eiti iki begalybės. Prielaidos yra žurnalistų ir apžvalgininkų duona. O mes turime konstatuoti faktus – jeigu neturime įrodymų, reikia taip ir pasakyti, kartu įrašius, kad jeigu atsirastų naujų aplinkybių, tuomet galima būtų atnaujinti tyrimą“, - siūlė G.Kirkilas.

Portalo turimais neoficialiais duomenimis, NSGK dabar ginčijamasi, kokią konkrečią formuluotę parinkti išvadai. Dalis komiteto narių nori nustatyti, kad „nepaneigiama galimybė, jog kalėjimas galėjo egzistuoti“, kita dalis - „kalėjimo egzistavimo galimybė nėra įrodyta turimais dokumentais ir pateiktais pareigūnų liudijimais“.

Seimas lapkričio pradžioje priimtu nutarimu pavedė NSGK iki gruodžio 22 dienos atlikti tyrimą, atsakant į kelis klausimus apie tai, ar galėjo Lietuvoje egzistuoti CŽV kalėjimas.

Vykdydamas tyrimą NSGK apklausė 56 buvusius ir esamus pareigūnus, galėjusius suteikti informacijos šiuo klausimu. Tarp apklaustųjų buvo ir kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus bei Algirdas Brazauskas, nušalintasis valstybės vadovas Rolandas Paksas. Į klausimus raštu atsakė ir dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.


Šiame straipsnyje: CŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių