Seimo komisija: sporto finansavimas dar nepakankamai skaidrus

„Situacija nejuda iš vietos nuo 2015 metų“, – per komisijos posėdį sakė komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Anot jo, dėl to išlieka aukšta rizika, kad sportui skirtos lėšos gali būti skirstomos neskaidriai. Komisijos nariai nutarė nelaukti, kol VRM galutinai parengs įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, ir patys imtis teisėkūros iniciatyvos.

VRM atstovai informavo komisiją, kad parengtos dvi alternatyvos, kas turėtų skirstyti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas. Jos bus teikiamos Vyriausybės strateginiam komitetui, kuris turės pasirinkti vieną modelį.

Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, pagal vieną modelį už valstybės asignavimo skirstymą turėtų būti atsakingas jų valdytojas, tai yra departamento direktorius. Kitas variantas – kad lėšas skirstytų nauja speciali įstaiga, kuri neturėtų ypatingų sąsajų su departamentu.

Šiuo metu minėto fondo lėšas skirsto fondo taryba, kurią sudaro daugiausia asocijuotų sporto struktūrų vadovai. Iki praėjusių metų rudens tarybai vadovavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, bet buvo apkaltintas bandymu užgrobti Lietuvos sportui skirtus pinigus ir nušalintas nuo fondo tarybos vadovo pareigų.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Eduardas Šablinskas teigė lankęsis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos posėdžiuose ir stebėjęs, kaip skirstomos lėšos. Jis atkreipė dėmesį, kad didžiąją lėšų dalį pasiima sporto organizacijos, kad padengtų trūkumą profesionaliems sportininkams parengti. Tuo metu smulkūs projektai, skirti masiniam sportui, turi tenkintis menka parama.

„Jie sėdėdami taryboje, atstovaudami savo sričiai, kiekvienas praktiškai išpeša tą savo dalį, kuri būtina užtikrinti jų veiklai, tai, kas šiaip turėtų būti finansuojama tiesiogiai iš biudžeto. Tada lieka „smulkiukai“, vietoj prašomų 5 tūkst. eurų, duoda 500, pavyzdžiui, grindims pakeisti, o langai taip ir lieka išdaužyti“, – BNS sakė E.Šablinskas.

Be to, jo teigimu, taryboje sėdi sporto elitas, kurie vienas kitą pažįsta.

„Jie sprendžia: Jonai, aš tau padėsiu, o tu man, Petriuk, atgal“, – pasakojo parlamentaras.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2015–2016 metais atliko korupcijos rizikos analizę kūno kultūros ir sporto finansavimo srityse bei pateikė išvadą, kad nepakankamai užtikrinamas kūno kultūrai ir sportui skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumas, kontrolė.

Anot STT, pastebėta tendencija, kad skirstant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas sprendimai priimami jų nemotyvuojami, nėra kontrolės, kaip projektai vykdomi, taikomi abejotini siekiamų rezultatų kriterijai.

Taip pat nustatyta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas, būdamas asignavimų valdytojas, neturi įtakos lėšų skirstymui.

STT yra konstatavusi, kad fondo lėšų skirstymo praktika yra itin ydinga ir turi būti kuo greičiau keičiama.

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, šiemet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą sudaro 6 mln. 116 tūkst. eurų.