Seimo frakcijos ketina pasirašyti susitarimą dėl dvigubos pilietybės

Parlamentinių frakcijų atstovai trečiadienį planuoja pasirašyti susitarimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Apie tai antradienį sveikindamas Vilniuje pradėjusią dirbti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, pranešė parlamento pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas.

„Dedame daug pastangų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Vakar buvome pas mane susirinkę, dalyvavo ir pozicijos, ir opozicijos vadovai. Artimiausiu metu, rytoj, pasirašysime susitarimą, kad turime siekti dvigubos pilietybės ir keisti Konstituciją, kad joje būtų aiški nuostata, jog dviguba pilietybė galima“, - kalbėjo V. Gedvilas.

Pasak jo, konkrečias nuostatas, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų turėti Lietuvos bei kitos valstybės pilietybes, turėtų nustatyti Pilietybės įstatymas.

„Yra viena nuomonė, kad (dvigubą pilietybę - BNS) suteikti tik Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiams, bet mes galvojame: kuo skiriasi Australija, kuo skiriasi Lietuvos žmonės, kurie gyvena Sibire. Manau, kad visiems pagal galimybes, pagal jų indėlį, pagal nuopelnus reikia suteikti pilietybę. Ir mes link to einame“, - tvirtino Seimo vadovas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė savo ruožtu kritikavo siūlymą šiuo klausimu rengti referendumą.

„Referendumo kelias - per daug rizikingas“, - antradienį sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo ne itin daug rinkėjų, todėl didelė grėsmė, kad referendumas gali žlugti.

Anot D. Navickienės, be Referendumo įstatymo reikalavimų palengvinimo toks referendumas neįvyks.

„Net ir dabartinės siūlomos formuluotės yra problematiškos. PLB pasiryžusi siekti Lietuvos pilietybės išsaugojimo teisinėmis priemonėmis. Referendumas lieka blogiausiu atveju“, - sakė PLB valdybos pirmininkė.

Ji taip pat pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimas nėra vienintelis pasaulio lietuvių siekis. D. Navickienė kalbėjo apie būtinybę gyvenant užsienyje išlaikyti lietuvybę, puoselėti kultūrą, švietimą.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių