Seime žlugo interpeliacija teisingumo ministrui R.Šimašiui

Seimas antradienį slaptu balsavimu nepritarė opozicijos atstovų inicijuotai interpeliacijai teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui.

Komisija pateikė neigiamą išvadą

Po Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio parengtos interpeliacijos R.Šimašiui svarstymo plenariniame posėdyje parlamentarai sudarė specialią redakcinę komisiją, kuri turėjo įvertinti teisingumo ministro atsakymus į jam užduotus klausimus.

Komisija pasiūlė nepritarti valdančiojo Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguoto teisingumo ministro atsakymams į Seimo narių interpeliacijoje pateiktus klausimus. Komisijoje, kurią sudarė 12 narių, balsai pasiskirstė po lygiai: 6 prieš 6. Tačiau kadangi komisijai pirmininkavo socialdemokratas Juozas Olekas, jo balsas buvo lemiamas - atsakymams nepritarti.

Toks komisijos parengtas projektas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu už jį slaptai balsuoja ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Tačiau slaptame balsavime dalyvavo 63 Seimo nariai. Už komisijos išvadą balsavo vos 36 parlamentarai, prieš buvo 15, susilaikė 4. Todėl Seimui gerokai pritrūko balsų priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo R.Šimašiumi ir jis išliko Teisingumo ministerijos vadovu.

Valdantieji jau anksčiau deklaravo siekiantys apginti savo ministrą.

Slapto balsavimo metu nepakakus balsų patvirtinti komisijos pateiktai išvadai, laikoma, kad teisingumo ministro R.Šimašiaus atsakymams pritarta. Interpeliacijos svarstymas tuo baigtas.

Pažėrė klausimus ministrui

Antradienio plenarinio posėdžio pradžioje kalbėjęs interpeliacijos pagrindinis iniciatorius V.Mazuronis tvirtino, kad teisingumo ministras atsakingas už valstybės politikos sprendžiant įvairiausius su teisingumu susijusius klausimu koordinavimu.

„Ar bedugnė tarp biurokratizuotos ir uždaros teisėtumo sistemos ir tikrojo teisingumo sumažėjo, ar ji padidėjo? Ar apskritai įmanomas teisingumas tų atžvilgiu, kurie neturi pakankamai pinigų ar ryšių teismų sistemoje? Norėtųsi išgirsti ministro paaiškinimus dėl rezonansinių, visuomenę jaudinančių bylų – vadinamosios Kauno pedofilijos, Vytauto Pociūno žūties bei kitų. Taip, teismai turi būti nepriklausomi, taip, teismų sprendimus visiems privalu vykdyti. Bet kas yra daroma, kad situacija valstybėje teisingumo siekimo srityje akivaizdžiai keistųsi. O, mūsų nuomone, ją tikrai verta keisti“, - kalbėjo V.Mazuronis.

„Norėtųsi, kad ministras plačiau atsakytų, ką jis darė, daro ar darys, kad teisingumas grįžtų į mūsų valstybę. Tikimės, kad teisingumo ministras atsakys iš tribūnos daug išsamiau, nei jis tai padarė, atsakydamas į klausimus raštu“, - pridūrė opozicijos atstovas.

Pripažino, kad teisingumo stinga

Atsistojęs į Seimo tribūną R.Šimašius pripažino, kad teisingumo Lietuvoje vis dar stinga. „Kas yra kaltas, kad teisingumo Lietuvoje yra mažiau, nei mes visi norėtume, nei aš pats norėčiau? Turbūt interpeliacijos autoriams būtų patogiau, jeigu atsakomybę už visas problemas prisiimčiau pats. Netgi už tas problemas, kurios neįeina į Teisingumo ministerijos kompetenciją. Deja, turiu interpeliacijos autorius nuliūdinti. Ministerija dirba ir vykdo reformas teisingumo srityje, bet tik tose ribose, kurios nustatytos Konstitucijos ir įstatymų“, - pastebėjo ministras.

„Atsakingai vykdžiau ir vykdau mano kompetencijai priskirtus darbus, bet tikrai nesiimsiu telefoninės teisės ir nesikišiu ten, kur kištis draudžia mūsų Konstitucija ir įstatymai“, - pridūrė jis.

Opozicija klausė R.Šimašiaus, ar jis kaip teisingumo ministras nemato savo atsakomybės dėl susidariusios padėties teisingumo vykdymo srityje, apeliuojant į situaciją, susidariusią Garliavoje,  kur grupė žmonių saugo mažametę mergaitę nuo teismo sprendimo dėl jos perdavimo motinai įvykdymo.

„Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas“, - pabrėžė ministras.

Jis priminė, kad Lietuvoje yra teisinė valstybė, kurioje negalimi linčo teismai: „Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą“.

„Teisingumo ministerija negali kištis į teismų sprendimų priėmimą ir jų vykdymą. Ministerija taip pat pagal savo kompetenciją negali kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, kontroliuoti policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo“, - nurodė ministras.

Bet, pasak jo, ministerija ėmėsi visko, kad institucijos bent jau susėstų prie stalo ir kalbėtųsi apie tai, kaip turi būti įgyvendintas teisingumas Lietuvoje.

Pasisakė ir kitais klausimais

Ministras atsakė ir į kitus interpeliacijoje pateiktus klausimus – dėl padėties teismo medicinoje, sudėtingos situacijos laisvės atėmimo vietose, dėl teismų reformos, dėl pernai Baltarusijai perduotų duomenų apie vieną iš šios šalies opozicijos atstovų Alesių Beliackį.

Kalbėdamas apie teismų reformą ministras paminėjo, kad ji vyksta – pavyzdžiui, mažėja krūvis teisėjams, kuris iki šiol buvo neregėtai didelis, dėl to strigdavo daugybės bylų svarstymas teismo posėdžiuose.

Be to, jis priminė, kad dar Seimo pavasario sesijai bus pateikti projektai dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismuose nagrinėjant bylas. „Tai labai svarbus reformos etapas“, - pastebėjo ministras.

Atsakė ironiškai

Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas teiravosi ministro, kodėl šis neprisiima atsakomybės dėl to, jog nėra išnagrinėtos rezonansinės bylos – Bražuolės sprogdinimas, Juro Abromavičiaus nužudymas, V.Pociūno žūtis, taip pat ir Kauno pedofilijos byla.

„Gerai, kad nekaltinate manęs, kad esu atsakingas už Šventojo Brunono nužudymo bylą, kad nerasti įtariamieji šio nusikaltimo padarymu“, - ironiškai į tai atsakė R.Šimašius. Jis dar kartą pakartojo, kad ne Teisingumo ministerija tiria bylas ir jas nagrinėja. Tai atitinkamų teisingumą įgyvendinančių institucijų kompetencija.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Andrius Burba klausė, ar nenorėtų ministras atsistatydinti dėl itin prastos situacijos teisingumo užtikrinimo srityje. R.Šimašius į tokį pasiūlymą atsakė neigiamai: „Pabandykime visi kartu dirbdami pasiekti, kad situacija pagerėtų“.

Interpeliaciją vadino beprecedente

„Čia daug kas kalba, kad visuomenė nepasitiki teismais. Bet keturi iš penkių lietuvių nepasitiki ne tik teismais, ne tik valdžia, bet ir vienas kitu. Išvis, nepasitiki niekuo šiame pasaulyje. Ar nėra čia mūsų tautos psichologinė problema, o teisingumo ministras čia niekuo dėtas“, - diskusijoje kalbėjo Dalia Kuodytė.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis interpeliaciją pavadino beprecedente. „Ji ministrui vykdoma už tai, kad jis pasisako už teismų sprendimų vykdymą, nesikiša į teisingumo vykdymą teismuose, kas ir jam, ir kitiems politikams yra tiesiog uždrausta Konstitucijos ir įstatymų“, - sakė E.Masiulis.

Interpeliaciją ministrui reminatis Gintaras Songaila tvirtino, kad R.Šimašius nekreipia dėmesio, kad daugelis teismų sprendimų nėra vykdoma, bet ministras reikalauja besąlygiškai vykdyti teismo sprendimą skubiai atiduoti Garliavos mergaitę motinai.

Interpeliaciją R.Šimašiui inicijavo 29 opozicijai priklausantys Seimo nariai.

Per pastaruosius beveik ketverius dabartinio Seimo darbo metus opozicija inicijavo kelias interpeliacijas koalicinės Vyriausybės ministrams, tačiau visos jos žlugo.