Seime nepakako balsų pakeisti Konstituciją

Seimui antradienį nepavyko pritarti Konstitucijos pataisoms, kuriomis būtų pakoreguota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo tvarka.

Už Konstitucijos pataisą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 21.

Norint, kad Konstitucija būtų pakoreguota, už turėjo balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Pataisa numatė, kad Seimas prezidento teikimu skiria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjus ir pirmininką. Pagal šiuo metu galiojančią Konstituciją LVAT teisėjus bei šio teismo vadovą skiria savarankiškai tik prezidentas. Seimas šiame procese nedalyvauja.

Diskusijose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad būtina pakoreguoti Konstituciją. „Yra vienas svarbus teisinis dalykas – kaip ir Aukščiausiasis Teismas, taip ir LVAT priima galutinius sprendimus tokiose srityse kaip mokesčiai, muitinė, piniginiai, nuosavybės reikalai. Čia nėra kokie nors vienos valdžios įgaliojimų siaurinimai, čia teisinės tvarkos įvedimas“, - aiškino jis.

Kiti pataisos šalininkai kalbėjo panašiai. „Tai nesujaukia teismų sistemos, o kaip tik padaro tvarką Lietuvoje. Mes baigdami kadenciją padarytume labai gerą darbą, jeigu tam pasiūlymui pritartume. Šiomis pataisomis nėra sprendžiamas joks jėgų santykis tarp Seimo ir prezidento. Šiomis pataisomis siekiama toliau skaidrinti teismų darbą“, - sakė konservatorė Vilija Akleknaitė Abramikienė. „Reikia priimti jau dabar tas pataisas Konstitucijoje, nes dabartinėje teismų sistemoje nėra logikos. Tik pagalvokit – Apeliacinio teismo pirmininką, kuris yra pagal rangą žemesnis už LVAT vadovą, skiria Seimas prezidento teikimu, o LVAT pirmininką skiria tik prezidentas“, - tvirtino Konstantas Ramelis.

Bet dalis Seimo narių nepritarė pataisoms. „Jos sujaukia visą teismų sistemą Lietuvoje. LVAT pagal šias pataisas pakeliamas iki Aukščiausiojo Teismo statuso, tai sukels tik chaosą“, - pastebėjo Egidijus Klumbys. „Iš visų čia teikiamų pataisų palaikyčiau tik vieną – dėl apkaltos LVAT teisėjams. Bet kitoms pataisoms nepritarčiau“, - teigė socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Tai buvo pirmasis balsavimas dėl pataisos priėmimo. Jeigu jis būtų sėkmingas, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, tai yra jau naujos kadencijos Seime vyktų antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo. Tačiau dabar, atmetus pataisas, prie jų negalės būti sugrįžta ne mažiau kaip metus.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus tarp balsavimų darant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką, pataisos priimamos, jei kiekvieną kartą už jas balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Dabar Konstitucijoje numatyta, kad Seimas skiria Konstitucinio bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus bei jų pirmininkus. LVAT teisėjus šiuo metu skiria prezidentas iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro, patarus Teisėjų tarybai.

Pagal dar praėjusios kadencijos Seime užregistruotą projektą, į Konstituciją būtų įrašoma ne tik tai, kad Seimas skiria LVAT teisėjus, bet jie taip pat būtų įrašyti šalia Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo teisėjų, kuriems už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas galėtų surengti apkaltą.

Pagrindinio šalies įstatymo papildymo iniciatoriai teigia, kad dabar Seimas išvis nedalyvauja skiriant LVAT teisėjus.

„Turint omenyje svarbias šio teismo funkcijas ypatingai vieningos teismų praktikos formavime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrime turėtų dalyvauti ir Seimas“, - tvirtinama projekto aiškinamajame rašte.

Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė antradienį sukritikavo siūlymą keisti LVAT teisėjų skyrimo tvarką, sumažinant prezidento ir didinant Seimo galias.

S.Cirtautienė sakė, kad siūlomas pakeitimas politizuotų teismą. Jos teigimu, nėra jokių rimtų argumentų, „kodėl reikėtų tą keisti ir dar labiau politizuoti, apsunkinti skyrimo procedūrą“. Pasak Prezidentės patarėjos, esama LVAT teisėjų skyrimo tvarka iki šiol veikė „gana sėkmingai“.

Po pusantro mėnesio sukaks lygiai 20 metų, kai visuotiniame referendume priimta galiojanti Lietuvos Konstitucija. Iki šiol joje priimtos dešimt pataisų. Paskutiniosios – 2004 metais, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, ir 2006-aisiais, kai ruoštasi euro įvedimui. 
Šiemet pavasario sesijoje Seimas bandė pakeisti Konstitucijos 38 straipsnį, kuriame kalbama apie šeimos institutą. Tačiau pritrūko vos vieno balso, kad pasiūlytam projektui būtų pritarta per pirmąjį balsavimą.

Savo eilės laukia dar kelios pasiūlytosios Konstitucijos pataisos, tarp jų – ir jau daugelį metų diskutuota ir netgi sykį vos nepriimta pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų.


Šiame straipsnyje: LVATKonstitucija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Ir kam gi reikia keisti Konstituciją, užtektu pakeisti didžiąją dalį konstitucinio teismo teisėjų. Ir problemos būru išspręstos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių