Seime atidedamas susitarimo dėl dvigubos pilietybės pasirašymas

Seime atidedamas frakcijų susitarimo dėl dvigubos pilietybės pasirašymas.

Kaip BNS sakė susitarimą inicijavusio Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius, pasirašymas atidedamas išsiskyrus nuomonėms, tačiau ir toliau bus ieškoma bendro sutarimo.

„Turėjom gerų ketinimų, kad politinės partijos sutartų tarpusavyje dėl konkrečių žingsnių svarstant ir galiausiai padarant vieną ar kitą sprendimą dvigubos pilietybės srityje, bet, kaip parodė praktika, nėra lengva sutarti, yra įvairių pamąstymų, nėra vienos nuomonės, kaip įtvirtinti tą sprendimą. Visi labai bijo referendumo, žinau, tai yra aukštas slenkstis, ir matydami tam tikrus nuomonių išsiskyrimus siūlome dar kartą grįžti prie pokalbių stalo“, - sakė P. Auštrevičius.

„Tai pernelyg rimtas klausimas, rūpimas pernelyg daug žmonių, kad mes eitume skirtingais keliais, todėl mes darome šiokią tokią pertrauką, kviesime prie stalo pasišnekėti ir bandysime prieiti vienos nuomonės“, - kalbėjo liberalas.

Apie partijų planus pasirašyti susitarimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo šiuo metu parlamente posėdžiaujančiai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai antradienį jau buvo pranešęs parlamento pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė savo ruožtu kritikavo siūlymą šiuo klausimu rengti referendumą. „Referendumo kelias - per daug rizikingas“, - antradienį sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo ne itin daug rinkėjų, todėl didelė grėsmė, kad referendumas gali žlugti.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių