Seimas vėl svarstys įstatymą dėl nuosavybės atkūrimo

Prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti nuosavybės atkūrimo valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose teisinį reguliavimą nustatantį įstatymą.

V.Adamkui buvo nepriimtinas piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Valstybės vadovas mano, kad šis įstatymas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir konstituciniu teisinės valstybės principu.

Įstatyme nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose. Tai, pasak prezidento, sukuria prielaidas lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą perduoti ne tik už valstybės išperkamą, bet ir už galimą atkurti natūra žemės, miško ar vandens telkinio plotą.

Prezidento tvirtinimu, naujasis teisinis reguliavimas sudaro galimybės atkurti nuosavybės teises ir tokiems piliečiams, kurie negyvena valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose draustiniuose. Toks teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinių parkų, valstybinių draustinių, kaip ypač vertingų vietovių, išsaugojimui ir yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniu, 128 straipsnio 2 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad ypač vertingų vietovių teritorijoje – valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose – asmeniui natūra būtų grąžinama būtent ta žemė, miškas, vandens telkinys, kurie iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo jam priklausė nuosavybės teise, jeigu jie nėra valstybės išperkami.

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucijos nuostatas atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, kai atkuriant nuosavybės teises asmeniui, gyvenančiam valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje ir turėjusiam žemės, miško, vandens telkinių nuosavybės, kurios pagal įstatymą negalima grąžinti natūra, bet ji yra valstybės išperkama, vietoj to yra suteikiamas lygiavertis atitinkamai žemės, miško, vandens telkinio plotas kitoje to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijos dalyje.