Seimas svarstys pasiūlymą dėl pirmalaikių rinkimų (papildyta)

Seimas sutiko svarstyti pasiūlymą vasarą rengti pirmalaikius naujojo parlamento rinkimus. Dėl to turėtų būti balsuojama kitą savaitę.

Galutinai balsuos po savaitės

Antradienį Seimo posėdyje buvo pateiktas nutarimo projektas dėl siūlymo šių metų birželio 3 dieną surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Po pateikimo šiam projektui pritarta. Už tai balsavo 50, prieš buvo 12, susilaikė 31 Seimo narys.

Po savaitės, kitą antradienį, bus balsuojama dėl šio nutarimo priėmimo. Jam priimti reikės ne mažiau kaip 85 parlamentarų sutikimo.

„Ne kartą girdėjau argumentus, kad labai ydinga, kai rinkimai vyksta rudenį. Gerai būtų, kad visi rinkimai vyktų pavasarį. Turime istorinį šansą tą pagaliau įgyvendinti“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo nutarimo projekto dėl pirmalaikių rinkimų iniciatorius Žilvinas Šilgalis.

Pasak jo, „Lietuvai ir jos žmonėms per brangu turėti tokią išsikvėpusią valdžią dar visą pusmetį“ iki eilinių Seimo rinkimų, kurie turėtų įvykti spalio viduryje.

Ž.Šilgalis nesutiko su tuo kad iki birželio 3-osios liko per mažai laiko. „Surengti pirmalaikius rinkimus mažų mažiausiai liepos viduryje? Nemanau, kad tai būtų gera data, nes tai pats atostogų įkarštis, todėl aiškiai nukentėtų rinkėjų aktyvumas. Todėl manau, kad suspėtume ir iki birželio 3 dienos pasirengti rinkimams, nes dar beveik du mėnesiai. To turėtų pakakti pasirengimui“, - įsitikinęs jis.

Su tuo, kad reikia rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, sutiko opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos vienas vadovų Valentinas Mazuronis: „Kuo dabartinė valdančioji dauguma bus trumpiau valdžioje, tuo bus geriau Lietuvai. Todėl reikia pritarti šiam projektui“.

Per mažai laiko

Bet valdantieji sakė, kad nereikia skubinti rinkimų, kurie ir taip jau įvyks netrukus. „Jokios Vyriausybės krizės nėra. Vyriausybė dirba, Seimas irgi. Tikrai būtų nelogiška dabar, likus vos keliems mėnesiams iki eilinių rinkimų skelbti priešlaikinius“, - kalbėjo konservatorius Algis Kazulėnas.

Jis priminė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šį ketvirtadienį turėtų pasirašyti ir paskelbti dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų surengimo šių metų spalio 14 dieną.

„Teisininkai atkreipė dėmesį, kad mums trūksta laiko. Lieka gerokai mažiau kaip trys mėnesiai iki birželio pradžios, todėl Vyriausioji rinkimų komisija nespės atlikti kai kurių parengiamųjų darbų“, - sakė kitas konservatorius Evaldas Jurkevičius.

Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pasiūlė Ž.Šilgaliui atsistatydinti iš Seimo narių, jeigu nutarimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nebūtų priimtas: „Čia kilo diskusijos, ar pateiktas pasiūlymas yra rimtas, ar nerimtas. Jei Ž.Šilgalis pasakytų, kad atsistatydins iš Seimo narių, jeigu nebus pritarta šiam pasiūlymui, tuomet visi įsitikintume pasiūlymo rimtumu“.

Kelių balsų persvara Seimo nariai sutiko su tuo, kad nutarimo dėl pirmalaikių parlamento rinkimų paskelbimo būtų svarstomas ir dėl jo balsuojama kitą antradienį, balandžio 17 dieną. Seimo pirmininkė Irena Degutienė atsisakė pasinaudoti savo teise siūlyti ypatingos skubos tvarka svarstyti šį projektą jau šį antradienį.

Bandyta jau ne kartą

Dabartinės kadencijos Seime jau nebe pirmą kartą prabylama apie siūlymą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau nuolat gerokai pritrūksta politinės valios juos paskelbti.

Tiek dabartiniame, tiek ir ankstesniuose Seimuose yra buvę svarstymų surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau jie nuolat patirdavo nesėkmę dėl pernelyg menko parlamentarų, balsuojančiųjų „už“, skaičiaus.

Paskutinį kartą toks Seimo nutarimas svarstytas 2010 metų lapkritį. Tuomet projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų pateikė opozicija, apkaltinusi valdančiąją koaliciją nesugebėjimu efektyviai valdyti šalį. „Vyriausybė ir Seimo valdančioji koalicija atsidūrė pasitikėjimo dugne. Tauta, užuot problemų sprendimus, gavo valdančiųjų aroganciją ir nepasitikėjimą visuomene. Todėl tik piliečiai gali atsakyti į esminį klausimą – koks Seimas turi dirbti ateityje“, - tuomet iš Seimo tribūnos kalbėjo pirmalaikius rinkimus inicijavusios ir pusšimčio opozicijai priklausančių parlamentarų parašų už tai surinkusios Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Tačiau už nutarimą balsavo vos 51 Seimo narys, prieš buvo 50, susilaikė 17. Valdantieji nesunkiai atmetė projektą.

Prabilo Seimo pirmininkė

Pastarąjį kartą politikai ėmė vėl intensyviai svarstyti pasiūlymą juos surengti prieš gerą mėnesį, kai apie jų galimybę prabilo Seimo pirmininkė I.Degutienė. Tai ji padarė po to, kai Prezidentė D.Grybauskaitė nepatenkino premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Seimo vadovė „numetė“ į viešumą pirmalaikių rinkimų, kurie galėtų būti surengti vasaros pradžioje, idėją, tačiau nesiėmė jokių žingsnių jai įgyvendinti.

Tai už ją paskubėjo padaryti Vilniaus mero Artūro Zuoko bendražygis Seime Ž.Šilgalis. Jo pasiūlytą Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo parėmė ir A.Zuoko žmona Agnė, turinti parlamentaro mandatą.

Nutarimui dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priimti reikia nemenkos balsų daugumos – ne mažiau kaip 85 parlamentarų.

Opozicinės Socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijos skelbė, kad remia šį pasiūlymą. „Mes pripažinome, kad Vyriausybės valdymo krizė jau persikelia į Seimą. Ypač po Seimo pirmininkės padaryto pareiškimo, kad Seimas lyg ir nebegali toliau dirbti. Savaime suprantama, kad opozicinės frakcijos lauks Seimo nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Mes tokiam nutarimu esame pasiruošę pritarti“, - sakė Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Trys didžiosios opozicinės frakcijos turi tik kiek daugiau kaip 50 mandatų dabartiniame Seime. To gerokai per mažai, kad būtų priimtas nutarimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo.

Reikia valdančiųjų paramos

Norint priimti Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų, reikėtų nemenkos dalies valdančiosios koalicijos narių palaikymo. Tačiau šių frakcijų atstovai gerokai skeptiškiau vertina tai pačiai koalicijai priklausančios atstovės I.Degutienės pagarsintą pasiūlymą.

„Manau, kad Seimo pirmininkė kalbėjo tik apie teorinę galimybę tai padaryti, jeigu nepavyks kitokiomis priemonėmis išspręsti kilusių politinių nesutarimų“, - sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

„Jeigu tokie rinkimai būtų paskelbti, mes būsime pasirengę juose dalyvauti. Bet apie šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybę kalbėčiau gana atsargiai“, - nerodė entuziazmo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas tokias idėjas nelaiko rimtomis: „Jau netrukus Prezidentė turėtų pasirašyti dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų oficialaus paskelbimo. Prasidės eilinių rinkimų politinė kampanija. Kam čia žaisti tuos žaidimus su pirmalaikiais rinkimais, kurie įvyktų vos mėnesiu-kitu anksčiau nei eiliniai?“

Konstitucijoje – griežtos sąlygos

Lietuvos Konstitucija numato tik kelias galimybes paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Konstitucijos 58 straipsnyje teigiama, kad „pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (85 Seimo nariai)“.

Be to, pirmalaikius Seimo rinkimus, anot Konstitucijos, gali paskelbti ir Prezidentas. Tačiau jis tai gali padaryti tik keliais atvejais - jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Konstitucija skelbia, kad Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki „Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai“.

Seimo nutarime ar Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodyta naujo Seimo rinkimų diena.

Naujojo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.