Seimas svarstys interpeliaciją švietimo ministrui

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma opozicijos inicijuota interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui.

Jeigu jo atsakymai į opozicijos užduotus klausimus apie aukštojo mokslo reformą bus pripažinti nepatenkinamais, parlamentarai gali pareikšti nepasitikėjimą šiuo ministru.

Pasirašė tik opozicija

Praėjusį antradienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė gavo opozicijos inicijuotą interpeliaciją Švietimo ir mokslo ministerijos vadovui. Dokumentą pasirašė 48 Seimo nariai. Visi jie iš opozicijos - Socialdemokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų frakcijų. Interpeliacijai inicijuoti pakanka 29 Seimo narių.

Tikėtasi, kad interpeliaciją parems ir bent vienas kitas valdančiosios koalicijos atstovas, tačiau taip neatsitiko. Interpeliacijoje G.Steponavičiui daugiausiai priekaištaujama dėl, opozicijos nuomone, „nevykusios aukštojo mokslo reformos“.

Ministras turėjo per dvi savaites atsakyti į interpeliacijoje užduodamus klausimus, tačiau padarė tai kur kas greičiau - per kelias dienas. Todėl jau šį antradienį Seimo plenariniame posėdyje galės būti svarstomas klausimas dėl pasitikėjimo G.Steponavičiumi.

Reformos rezultatai - 2015-aisiais

Pasak BNS, švietimo ir mokslo ministras, atsakydamas į opozicijos interpeliaciją, pripažįsta, jog vykdant reformą buvo atlikta klaidų, tačiau reformą sako iš esmės esant sėkmingą. „Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus.

Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą, lanksčiai reaguojant ir koreguojant išryškėjusius netobulumus“, - atsakyme į interpeliaciją rašo ministras.

Ministras vertina, jog nepaisant, jo žodžiais, kai kurių nesklandumų, ir kurie bus taisomi, su užduotimi diegiant reformą susitvarkyta sėkmingai. G.Steponavičius taip pat tvirtina, jog interpeliacijos autorių iškelti klausimai dėl reformos rezultatų pernelyg ankstyvi, nes pirmieji teigiami poslinkiai aukštojo mokslo sistemoje pasirodys tik po kelerių metų.

„Pirmosios permainos negalėjo išsyk sukurti nei daug didesnės kokybės, nei reikšmingai pagerinti aukštųjų mokyklų būklės. Pirmieji aiškūs rezultatai, kaip ir prognozavome, bus matomi 2012 metais, o reformos tikslai bus pasiekti 2015-aisiais“, - rašoma ministro atsakyme.

G.Steponavičius teigia, kad mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti turint aiškius tikslus: „Modernizuodami mokslo ir studijų sistemą siekiame sudaryti sąlygas kilti aukštojo mokslo kokybei. Pagrindiniai reformos tikslai yra trys: kokybė, efektyvumas, prieinamumas. Švietimo ir mokslo ministerijos kaip reformos iniciatorės tikslas yra sudaryti sąlygas, kad visos suinteresuotos šalys ir plačioji visuomenė siektų kokybiškų mokslo ir studijų sistemos permainų ir kad tos permainos būtų įgyvendintos“.

Atmeta priekaištus

Ministerijos vadovo klausiama, kodėl abiturientams, kaip tvirtina opozicija, nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti egzaminams, neinformuojant apie stojamųjų rezultatų reikalavimus, kodėl po reformos į valstybės finansuojamas vietas atitinkamose specialybėse šiemet neįstojo menui, sportui talentingi abiturientai.

Dėl gabių abiturientų ministras atsakė, jog stojusiesiems į menų studijas didelis svoris buvo suteiktas stojamajam egzaminui, kuriuo tikrinami specialūs jaunų žmonių gebėjimai, tačiau vien gabumų menui neužtenka - „aukštųjų mokyklų absolventams, kurie ateityje dirbs pedagoginį, administracinį ir kitokį žmonių interesams atstovaujantį darbą, privalu turėti universalų išsilavinimą ir kitas su brandžia asmenybe siejamas kvalifikacijas“. 

Todėl, pasak ministro, stojamųjų egzaminų metu būtina atsižvelgti ir į bendruosius stojančiųjų gebėjimus. 2009 metais, kaip ir anksčiau, anglų ir užsienio kalbų dalykų pažymiai tam tikru balo nuošimčiu lėmė konkursinį balą, o specialiųjų gebėjimų įvertinimai stojant į muzikos, teatro, dailės studijų krypčių programas lėmė 70 procentų konkursinio balo, o stojant į audiovizualinio meno ir architektūros studijų krypties programas - 50 proc.

Tarp klausimų ministrui - kodėl studijų paskolos esą brangiausios, o jų teikimo sąlygos prasčiausios visoje Europoje, kodėl nesilaikoma pažadų, jog studijų kreditai bus suteikiami ne už didesnes nei 6 proc. palūkanas, kodėl už studijas mokantys studentai negali gauti socialinių pašalpų.

BNS primena, kad šis klausimas G.Steponavičiui viešojoje erdvėje buvo užduotas ne kartą. Jis yra atsakęs, jog kreditavimo sąlygos Lietuvoje - ne prasčiausios, o panašios kaip ir visoje Europoje, o palūkanų dalis, peržengianti 6 proc., bus kompensuojama.

Ministras atmeta ir interpeliacijoje nuskambėjusį teiginį, esą studijų finansavimo sistema didins socialinę atskirtį - jo pateiktais duomenimis, pakeitus tvarką, daugiau pirmakursių studijas pradėjo finansuojami valstybės, nei praėjusiais metais.

Opozicija neturi 71 balso

Pagal Seimo Statutą, interpeliacija yra oficialus paklausimas aukštam pareigūnui, parlamentarams suteikiant galimybę įvertinti jo atsakymą. Jeigu įvertinimas nepatenkinamas, laikoma, kad pareigūnui pareiškiamas nepasitikėjimas ir jis privalo atsistatydinti.

Jeigu po svarstymo bus pripažinta, kad ministro atsakymai netenkina Seimo, bus surengtas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo juo. Nepasitikėjimas pareiškiamas ne mažiau kaip 71 parlamentarui balsavus už tai, kad pareigūno atsakymai netenkina. Tokiu atveju pareigūnas privalo atsistatydinti.

Opozicijai šiuo metu oficialiai priklauso 55 parlamentarai iš socialdemokratų, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės. Valdančiajai koalicijai priklauso 72 Seimo nariai. 11 narių frakcija „Viena Lietuva“ nelaiko savęs nei valdančiąja, nei opozicine.