- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ruošiantis svarstyti, kaip minėti žydų metus, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky stebisi, kodėl su ja iniciatyva nebuvo aptarta.
Antradienį Seime turėjo būti svarstomas pernai spalį registruotas projektas 2019-uosius skelbti Lietuvos žydų metais. Tačiau projekto autoriai iniciatyvą atnaujino ir pasiūlė 2020-uosius skelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais.
F. Kukliansky piktinasi, kad dėl abiejų siūlymų su ja nebuvo kalbėta.
„Vakar jūs man pranešėte vieną naujieną, šiandien jūs man pranešėt kitą naujieną. Bet tai jūs pranešat, o ne projekto kūrėjai. Jie su mumis nekalba, nežinau dėl kokių priežasčių“, – antradienį BNS sakė F. Kukliansky.
Pasak vieno iš projekto autorių konservatoriaus Manto Adomėno, iniciatyva buvo apsvarstyta su Vilniaus žydų bendruomene, kuriai vadovauja Simonas Gurevičius. Anot jo, bandyta susisiekti ir su LŽB pirmininke, tačiau nepavyko.
„Apsitarėme su Vilniaus žydų bendruomene, buvo atkreiptas dėmesys, kad 2020 metais sukanka 300 metų Vilniaus Gaonui ir tai bus švenčiama bet kokiu atveju“, – sakė M. Adomėnas.
Abi žydų bendruomenės tarpusavy nesutaria ir bylinėjasi teismuose.
Pernai gegužę Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku išrinktas Simonas Gurevičius siekė, kad neteisėtais būtų pripažinti tą patį mėnesį vykę Lietuvos žydų bendruomenės vadovo rinkimai, kurių metu Faina Kukliansky buvo perrinkta antrai ketverių metų kadencijai.
Savo ruožtu F.Kukliansky protestavo prieš S.Gurevičiaus išrinkimą Vilniaus žydų atstovu.
Pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad F. Kukliansky buvo perrinkta neteisėtai, nes rinkimų išvakarėse nepagrįstai apribotas jai oponuojančiai Vilniaus žydų bendruomenei tenkantis balsų skaičius. F. Kukliansky sprendimą apskundė.
Kaip sakė M. Adomėnas, Vilniaus Gaono ir žydų metų paskelbimas yra labai svarbus, tai padėtų tinkamai įamžinti Lietuvos žydų atminimą.
„Lietuvos ir žydų bendruomenės santykius svarstyti yra nepaprastai svarbu, vis dar pasigirstančios sąmokslo teorijos ir kaltinimai lietuviams įrodo, kad tas klausimas nėra iki galo išspręstas, tie metai būtų galimybė iš naujo pažvelgti į Lietuvos žydų, kaip Lietuvos piliečių likimą ir tinkamai įamžinti jų atminimą“, – sakė M. Adomėnas.
Anot F. Kukliansky, lakoniškame įstatymo projekte neatsispindi nieko, ko valstybėje neturėtų vykti kiekvienais metais.
„Man atrodo, kad numatyti punktai (projekte – BNS) yra savaime suprantami, todėl nereikia skelbti žydų metų Lietuvoje,
kad būtų įgyvendinta normalios valstybės veikla. Apie Holokaustą nereikia kalbėti vien tik žydų metais“, – mintimis dalijosi F. Kukliansky.
S. Gurevičius sako, kad iniciatyva – puiki proga judėti viena linkme.
„Didžiuojuosi ir tuo, kad mintis paskelbti tokius metus kilo net ne žydų bendruomenei, o visuomenės veikėjams. Mes prisidėsime ir dirbsime kartu. Džiaugiamės, jog žydų kultūra ir istorija nebebus tik mūsų tautos, o taps ir visos valstybės bei jos žmonių paveldas, dabartis, o tuomet ir ateitis.“, – BNS sakė S. Gurevičius.
Nutarimo projekte dėl Vilniaus Gaono ir Lietuvos Žydų metų paskelbimo pažymima, kad Lietuvoje būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija, kartu akcentuojama, kad Lietuvos žydų bendruomenė Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių, o Lietuvos žydai yra „neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų“.
Pagal projektą, būtų sudaroma Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metų minėjimo komisija, 2020 metų biudžete numatytos lėšos metų renginiams paminėti.
Diskusijos Holokausto tema viešojoje erdvėje suintensyvėjo rašytojai, viešųjų ryšių specialistei Rūtai Vanagaitei remiantis KGB dokumentais pareiškus, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas - Vanagas „nėra joks didvyris“. Jos partneris nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas savo ruožtu teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Lietuvos istorikų teigimu, viešai prieinamos medikų pažymos neleidžia abejoti, jog A. Ramanauskas - Vanagas buvo žiauriai kankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...