Seimas pradėjo svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą

Pradėjus svarstymą, savo poziciją dėl įstatymo projekto išsakė keli parlamentarai ir procesas nutrauktas, pasibaigus svarstymui numatytam laikui ir prasidėjus Vyriausybės valandai. Kaip informavo posėdžiui pirmininkavęs Algirdas Sysas, projekto svarstymas bus tęsiamas kitą savaitę.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Liberalųjų variantą remianti parlamentarė Vida Marija Čigriejienė tvirtino, jog įstatymą būtina priimti, kelioms dešimtims tūkstančių porų laukiant galimybės susilaukti vaikų, bet negalima apsiriboti trimis sukuriamais embrionais, kaip siūlo kita barikadų pusė.

„Nepaisant akivaizdžios mokslo pažangos, embriono užšaldymo atsisakymas ir praktikoje dar neveikiantis kiaušialąsčių šaldymas kaip alternatyva dar neveikia. Sukuriamų embrionų skaičius ir jų ribojimas ženkiai didina tikimybę, kad moterims teks kartotinai taikyti brangų medikamentinį gydymą, didelėmis hormonų dozėmis ir intervencines procedūras su narkozėmis. Prievartinė trijų embrionų implantacija sukuria daugiavaisio nėštumo ir jo komplikacijų riziką“, – sakė Seimo narė.

Jai oponavęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad sprendžiant dėl embrionų šaldymo reikia vadovautis ne tik mokslo, bet ir etikos klausimais.

„Niekam iš gamtos mokslų nekyla abejonių, kada atsiranda gyvybė – kada dvi ląstelės susijungia. (...) Ir patinka mums, nepatinka, išvedžiosim, neišvedžiosim, iš tiesų mes kalbėsim apie sąžinės pasirinkimą: ar mes turim teisę laisvai, kaip mums šauna į galvą, disponuoti kita gyvybe, užšaldyti, manipuliuoti ja, perdirbti ją, ar neturime. Ar mes dievai, ar mes Seimo nariai. Manau, kad šioje vietoje mes esame tik Seimo nariai ir žmonės, kurie turi priedermę saugoti gyvybę“, – sakė R.J.Dagys.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas spręs visas Seimas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.