Seimas nori lengviau atleisti iš pareigų aukštus pareigūnus

Seimas bando suteikti sau teisę gerokai lengviau atleisti iš pareigų įvairių aukščiausiųjų valstybės institucijų, įsikaitant ir specialiųjų tarnybų, vadovus.

Pritarta po pateikimo

Ketvirtadienį parlamentarams buvo pateiktas Seimo statuto pataisų projektas, numatantis, kad jeigu „Seimas priima nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas atleidžiamas iš užimamų pareigų“.

Jei toks projektas būtų priimtas, tai reikštų, kad kasmet pavasario sesijoje svarstydamas įvairių institucijų metines ataskaitas, parlamentarai faktiškai svarstytų ir tų institucijų vadovų likimą – išliks jie savo postuose ar ne.

Už projekto pateikimą ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 13 parlamentarų.

Siūlomą įstatymo pakeitimą svarstyti ir dėl to galutinai balsuoti gegužės viduryje.

Projekto autorius, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vaidotas Bacevičius sakė, kad iniciatyva gimė siekiant sustiprinti parlamentinę kontrolę Lietuvoje.

„Seimas yra aukščiausia valstybės institucija. Jis turi didelius įgaliojimus skiriant įvairių institucijų vadovus. Vadovai kasmet pateikia Seimui savo vadovaujamų institucijų metines veiklos ataskaitas. Nedažnai, bet pasitaiko, kad Seimas nepritaria toms ataskaitoms, pareiškia neigiamą nuomonę apie institucijos veiklą. Tačiau tai nesukelia jokių teisinių paskemių. Todėl siūlome suteikti daugiau įgaliojimų Seimui, prižiūrint institucijas ir principingai vertinant jų bei jų vadovų veiklą“, - kalbėjo V.Bacevičius.

„Sutinku, kad nereikalinga kokia nors „seimokratija“ ar valdžios uzurpavimas vienose rankose, bet didesnis, geresnis, atsakingesnis valdžių padalijimas būtų neprošal“, - sakė jis.

„Tikrai nesiekiama tas institucijas, ypač teisėsaugos, paversti „kišeninėmis“. Siekiama sustiprinti parlamentinę demokratiją“, - pridūrė politikas.

Projektą gynė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, sakydamas, kad „Seimui pagaliau reikia suteikti tuos instrumentus, kurie leistų efektyviau vykdyti institucijų priežiūrą“.

Reiškia abejones

Tačiau dalis Seimo narių reiškė abejonių, ar galima parlamentui suteikti teisę paprastu nutarimu dėl nepritarimo institucijos metinei veiklos ataskaitai reikšti nepasitikėjimą tos institucijos vadovui.

„Kyla abejonių, ar dėl tokių pataisų priėmimo nebus pažeistas įvairių institucijų, pavyzdžiui, Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros ar Valstybės saugumo departamento, nepriklausomumas ir veiklos efektyvumas“, - kalbėjo opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Andrius Mazuronis.

Su tuo iš esmės sutiko ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „Ko gero, sutikčiau su opozicija, kad siūlomas instrumentas būtų nenaudingas įvairių institucijų tinkamam darbui“.

Teisininkai - skeptiški

Seimo posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys ir į parlamento teisininkų gana skeptiškas pastabas dėl siūlomo Seimo statuto pataisų projekto. Be kita ko, teisininkai atkreipė dėmesį, kad Seimo nutarimai dėl nepritarimo institucijų veiklos ataskaitai priimami paprasta balsų dauguma, taigi, priėmime gali dalyvauti ir gerokai mažiau nei pusė visų parlamentarų. O institucijų vadovai iš pareigų atleidžiami už tai balsuojant daugiau kaip pusei visų Seimo narių.

Tokios balsavimo „žirklės“, anot teisininkų, yra nepriimtinos.

Be to, dalį aukštų pareigūnų skiria ir atleidžia Prezidentas, gavęs Seimo pritarimą tokiam savo veiksmui. Todėl, anot teisininkų, priėmus siūlomas pataisas, gali būti pažeistos Prezidento institucijos konstitucinės teisės, nebent neigiama Seimo nuomonė apie institucijų vadovus būtų įforminama tik kaip patariamoji, neprivaloma Prezidentui.

„Svarstant projektus komitetuose būtų galima atsižvelgti į teisininkų pastabas, pavyzdžiui, nustatyti, kad nutarimai dėl nepritarimo institucijos ataskaitai priimami kvalifikuota, o ne paprasta balsų dauguma“, - sakė V.Bacevičius.