Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą (papildyta)

Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo atitikimo Konstitucijai. Už šį nutarimą balsavo 50, prieš - 13 ir 35 parlamentarai susilaikė.

Premjeras Gediminas Kirkilas Seime žurnalistams po šio parlamentarų sprendimo atsisakė jį komentuoti, o po pietų nebuvo linkęs prognozuoti ir kreipimosi į KT pasekmes.

„Kalbėsimės su teisininkais, žiūrėsime, kas bus, nieko nenoriu prognozuoti. Mes patys stabdome strateginius objektus. Galime dar išnagrinėti, ar Būtingės terminalas privatizuotas pagal Konstituciją", - teigė premjeras.

Nuo tos dienos, kada KT priims Seimo kreipimąsi, apskųstas įstatymas sustos galiojęs.

Kai į KT išaiškinimo kreipiasi visas Seimas, paklausimas yra nagrinėjamas išsyk, ne eilės tvarka.

Pataisytame Atominės elektrinės įstatyme, priimtame šių metų vasarį, numatytas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT" steigimas suteikiant jai teisę statyti atominę elektrinę bei elektros tiltus į Lenkiją ir Švediją.

Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė tvirtino, kad kai įstatymas, kuris yra skundžiamas , buvo priiminėjamas, nebuvo keliamas klausimas dėl jo neatitikimo Konstitucijai.

„Tada nebuvo iš niekur nė užuominos apie tai, kad pažeidinėjama Konstitucija", - sakė B.Vėsaitė.

Jos teigimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą stabdo procesus, kuriuos numato įstatymas, tame tarpe Kruonio ir Kauno hidroelektrinių atskyrimą nuo „Lietuvos energijos".

Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka replikavo, kad įstatymas, kurį Teismui teks analizuoti, nesulaukė visuomenės palaikymo.

„Jeigu dabar už kilovatvalandę mokate 33 centus, tai dėl šito įstatymo, jeigu jis bus realizuotas, mokėsite 70 centų", - sakė parlamentaras.

Pasak jo, KT išaiškinimas reikalingas ir Europos Komisijai, kuri taip pat domisi įstatymo priėmimo reikalais.

J.Veselkos teigimu, skubinti Teismą „visus taškus sudėlioti ant i" reikia ir todėl, kad „Leo LT" prašo į būsimą elektros kainą įskaičiuoti ir tą dalį lėšų, kurios bus nukreiptos investicijoms į naują elektrinę.

Parlamentaras Egidijus Klumbys tikino, kad kreiptis į Teismą reikia, nes Seime šiuo klausimu nėra vieningo sutarimo.

„Nesutariame dėl to, tad reikalingas arbitras, kuris pradinėje stadijoje, o ne vėliau, kai ateis eilė svarstyti atskirų Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir galbūt jau iškasus pamatus kažkokiam statiniui būsimos elektrinės vietoje", - kalbėjo E.Klumbys.

Liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas sakė, kad KT gali pabandyti duoti atsakymus į tuos klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta priiminėjant įstatymą, tačiau jis prognozavo, kad po KT sprendimo, nesvarbu, koks jis būtų - teigiamas ar ne, niekas nepasikeis.

„Prisiminkime „Alitos" privatizavimo pavyzdį. Kas pasikeitė po Konstitucinio teismo išaiškinimų?", - sakė K.Glaveckas.

Anot parlamentaro, jeigu Lietuvoje piliečiai iš savo kišenės prisidės prie naujos elektrinės statybos, tai Seimo kreipimąsis į Konstitucinį Teismą bus labiau moralinis dalykas.

Iš karto po įstatymo priėmimo 53 Seimo nariai įregistravo kreipimosi į Teismą projektą, kuriame prašoma paaiškinti, ar įstatyme numatytas nacionalinio investuotojo bendrovės tikslas siekti naudos sau ir savo akcininkams neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, jog valstybė gina vartotojo teises.

Taip pat prašoma paaiškinti, ar perduodant nacionalinio investuotojo bendrovei elektros gamybos, perdavimo, skirstymo, eksporto, importo veiklas nepažeidžiama Konstitucijos nuostata, draudžianti monopolizuoti rinką.

Be to, Seimo nariai abejoja, ar Konstitucijos normas atitinka sprendimas be konkurso pakviesti „Vilniaus prekybos" grupės kontroliuojamą įmonę „NDX energija" dalyvauti nacionalinio investuotojo bendrovės kapitale.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių