Seimas ėmėsi pataisų, kurios plačiau įtvirtintų vėliavą su Vyčiu

Seimas antradienį po pateikimo pritarė konservatorių Stasio Šedbaro ir Kęstučio Masiulio siūlomoms pataisoms, kurios plačiau įtvirtintų šalies istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą.Už atitinkamas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 20 parlamentarų.

Toliau pataisos bus nagrinėjamos parlamentiniuose komitetuose. Parlamentarai siūlo papildyti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune, Seimo nariai vėliavą norėtų matyti iškeltą ir prie valstybės institucijų, taip pat - senųjų pilių.

Pagal pataisas, šalia valstybinės, istorinė vėliava būtų iškelta prie prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, aukščiausiųjų teismų, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Signatarų namų pastato Vilniuje, savivaldybių.

Taip pat vėliava turėtų būti nuolat iškelta prie Aušros Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės, Raudonės, Siesikų, Norviliškių, Raudondvario pilių, Kernavėje Aukuro kalne, senųjų Trakų piliavietėje, Birutės kalne Palangoje.Vienas pataisų iniciatorių K.Masiulis sako, jog pataisas teikia siekdamas teisiškai įtvirtinti istorinės vėliavos naudojimą šalia valstybinės, nes senoji istorinė vėliava, jo žodžiais, nepelnytai likusi nuošalėje.

Pagal pataisas, valstybinę vėliavą istorinė Gedimino pilies bokšte pakeistų istorinių švenčių dienomis - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją.

Gedimino pilies bokšte tomis dienomis Lietuvos valstybės vėliava būtų nuleidžiama ir keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava.Istorinę vėliavą taip pat siūloma kelti prie, virš ar ant Vilniaus universiteto pastatų prasidėjus mokslo metams, vėliava būtų nuleidžiama jiems pasibaigus.

Kartu su valstybine istorinę vėliavą prie valstybės institucijų pastatų būtų privalu kelti sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną, sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją - Lietuvos karių dieną. Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava - audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos.

Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava - audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.

Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.Greta valstybės vėliavos Lietuvos valstybės istorinę vėliavą Seimas įteisino 2004 metais. Šios vėliavos prototipas - per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.


Šiame straipsnyje: VytisLietuvos vėliava

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pareiga

Pareiga portretas
Ši vėliava simbolizuoja kruvinas protėvių kovas dėl savo Tėvynės. Lietuviai vykdė teisingus karus, gindami savo turtą ir palikuonis. Tėvynės gynimas - kiekvieno lietuvio pareiga.

tautietis

tautietis portretas
nezinau kad pas mus tik 60 seimo nariu...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių