Seimas ėmėsi parlamentarų privilegijų įstatymo

Seimas ketvirtadienį pritarė jų veiklą reglamentuojančio Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto pateikimui. Tikimasi, kad per pavasario sesiją jis bus Seime apsvarstytas ir priimtas, įsigalios nuo naujojo parlamento išrinkimo.

Už tai, kad Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas būtų pateiktas ir pradėtas svarstyti, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių. Prieš buvo tik 1, susilaikė 15 parlamentarų.

Gegužės mėnesį Seimo nariai plenariniame posėdyje grįš prie pateiktojo projekto ir jį svarstys.

Kitoks projektas

Parlamentui pateiktas antrasis įstatymo variantas, nes anksčiau rudens sesijoje teisininkų grupės parengtą projektą, gana griežtai nustatantį Seimo narių veiklos sąlygas, parlamentarai atmetė.

Naujasis jau Seime darbo grupės, vadovaujamos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, konservatoriaus Stasio Šedbaro, parengtas projektas - kur kas palankesnis parlamentarams. Jame, palyginti su ankstesniu, nelieka fiksuotų atostogų, nėra taip griežtai kontroliuojamas posėdžių lankymas.

Sankcijas už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlo tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo, arba daugiau kaip pusę komiteto ar komisijų posėdžių, kuriuose irgi vyko balsavimai. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Tuo metu teisininkai siūlė iš Seimo nario algos išskaičiuoti už kiekvieną praleistą posėdį, o sistemingą posėdžių nelankymą traktuoti kaip pagrindą apkaltai - to naujame variante nelieka.

Seimo posėdyje ketvirtadienį S.Šedbaras buvo paklaustas: „Kodėl sankcijos numatomos tik įstatymo priėmime nedalyvaujantiems parlamentarams, o neatėjusiems į plenarinius posėdžius, kuriose vyksta projekto svarstymas, - jokių esminių sankcijų?“. „Nes darbo grupė taip balsavo“, - šypsodamasis atsakė jos vadovas.

Nenori pirkti 141 automobilio

Naujajame projekte lieka ir galimybė parlamentarams patiems nuomotis automobilius valstybės lėšomis, pirminiame teisininkų variante siūlyta to atsisakyti.

„Su automobilių nuoma geriau palikti kaip yra, tik nustatant atitinkamas lubas, kiek galima tam išleisti lėšų. Įsivaizduokim, jeigu Seimo kanceliarija būtų įpareigota nupirkti 141 automobilį Seimo nariams? Juk reikėtų tada specialaus autoserviso, specialaus padalinio tiems automobiliams aptarnauti arba pirkti tas paslaugas viešųjų pirkimų būdu. Tai gali būti pernelyg brangu, pernelyg daug kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams. Jau yra nusistovėjusi tam tikra automobilių nuomos tvarka. Galima būtų ją kiek patobulinus palikti“, - aiškino S.Šedbaras.

Projektas griežčiau nei šiuo metu nustato parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimą, tačiau pinigų būtų skiriama daugiau. Šiuo metu parlamentaras iš viso su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms gauna 1  vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą, kuria dengiamos ir automobilio nuomos išlaidos. Naujoji redakcija parlamentinei veiklai skirtoms išlaidoms numato 1,3 VMDU dydžio sumą per mėnesį, tačiau automobilio nuoma būtų kompensuojama atskirai.

Nustato gyvenamojo būsto nuomą

Pagal projektą Seimo nariui, gyvenančiam 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiui Seimo kanceliarija jo prašymu nuomotų būstą Vilniaus mieste.

„Manau, kad Seimo viešbutis galėtų tapti tokiu pat verslo subjektu, kaip ir visi kiti, o Seimo nariai galėtų laisvai spręsti, kur ir kaip ne vilniečiams nuomotis gyvenamąjį būstą. Panaši tvarka egzistuoja Europos Parlamente“, - aiškino S.Šedbaras.

Projektu taip pat numatyta riboti Seimo narių dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą, tačiau pabrėžiama, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims.

Projektą pavadino „skystu“

Parengtame ir pateiktame įstatymo projekte nėra numatytos Seimo narių atostogos, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad parlamentarų darbo ir poilsio laikas turi būti aiškiai reglamentuotas.

„Pasižiūrėjome, tai Europoje parlamentarų reglamentuotos atostogos egzistuoja tik Slovėnijoje, Makedonijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Mes darbo grupėje nusprendėme Lietuvos į šių valstybių gretą nestatyti“, - sakė S.Šedbaras.

Pirminiame projekte, teiktame pernai rudenį, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.

Be to, projektu siūlyta mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, darbo grupės parengtas projektas jų palieka tris.

Parlamentaras Žilvinas Šilgalis bei kai kurie kiti parlamentarai projektą pavadino „skystu“. „Mielai laukiame pasiūlymų šiam projektui ir svarstysime juos visi kartu čia, Seime“, - replikavo S.Šedbaras.

Darbo grupė parengti Seimo narių veiklos garantijų projektui sudaryta po to, kai Seimas grąžino tobulinti grupės žinomų teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur kas griežčiau tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius reikalus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ką daryti

Ką daryti portretas
Seimui trūksta darbščių, energingų, išsilavinusių žmonių.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių