Seimas davė atkirtį Briuseliui – siekia anuliuoti EP rezoliuciją dėl nepilnamečių apsaugos

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Vyriausybę pateikti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui ieškinį, kad šis paskelbtų negaliojančia Europos Parlamento (EP) rezoliuciją dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo.

Už tai pasisakė 52 Seimo nariai, prieš balsavo 9, susilaikė - 6.

Anot EP rezoliucijos, Seimas, priimdamas įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos, padarė klaidą ir ignoravo visuotinai pripažintų europietiškų laisvių ir teisių kontekstą. Rezoliucija nurodė, kad Lietuva turi persvarstyti dar neįsigaliojusį įstatymą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio. Taip pat paragino Pagrindinių teisių agentūrą pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei jo pakeitimus.

Kaip teigiama Seimo rezoliucijoje, kurią inicijavo konservatorius Mantas Adomėnas, Seimas mano, jog Europos Parlamento priimta rezoliucija „yra neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo“.    

Anot Seimo rezoliucijos, „jeigu ši Europos Parlamento rezoliucija nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, ji gali tapti pavojingu precedentu, kuris sudarytų sąlygas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrai kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas“.  

„(Seimas) apgailestauja ir išreiškia gilų susirūpinimą dėl Europos Parlamento mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso Europos Parlamento kompetencijai“, - rašoma Seimo rezoliucijoje.  

Vyriausybė raginama ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti iki lapkričio 17 dienos.

Šalies vadovė D. Grybauskaitė, nors ir nepritarė šiam įstatymui, jį pasirašė, tačiau pažymėjo, kad jį reikia tobulinti.

Prezidentė nepritarė įstatyme nustatytam informacijos ribojimo teisiniam mechanizmui. Jos nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, turi būti pasirinktos tik nediskriminuojančios, aiškiai apibrėžtos, proporcingos, demokratinėje visuomenėje būtinos priemonės, neleidžiančios pažeisti vaiko teisės į saviraiškos laisvę ir nesuteikiančios jokios galimybės piktnaudžiauti teise.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą buvo vetavęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimo narių šalies vadovo argumentai neįtikino.