Seimas biudžeto projektą grąžino Vyriausybei

Kitų metų valstybės biudžetas iš Seimo grįžta į Vyriausybę, kuri turės įvertinti gausius parlamentarų pasiūlymus padidinti tam tikrų sričių finansavimą. Paprastai didžioji dauguma pasiūlymų atmetama.

Pirmasis svarstymas

Antradienį Seime surengtas 2010 metų valstybės biudžeto pirmasis svarstymas.

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas informavo, kad atskiri Seimo nariai bei parlamentiniai komitetai ir komisijos pateikė pasiūlymų net 1,25 milijardo litų padidinti išlaidas tam tikroms sritims. Tačiau komiteto vadovas atkreipė dėmesį, kad nėra galimybės visiems pasiūlymams pritarti. „Jeigu visam tam būtų pritarta, smarkiai išaugtų biudžeto deficitas, o tai būtų nepriimtina“, - sakė K.Glaveckas.

Jis valdančiųjų frakcijų vardu sveikino opozicijos partijas, parengusias savo alternatyvias ekonomines programas ir pasiūlymus. „Tik gaila, kad tos programos nepavirto alternatyviais biudžetais, kaip yra Skandinavijoje bei kitose demokratiškose valstybėse“, - kalbėjo K.Glaveckas.

BFK nusprendė pasiūlyti Vyriausybei kiek patobulinti projektą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas bei į kai kuriuos parlamentarų pateiktus pasiūlymus. „Komitetas pritaria tiems pasiūlymams, kuriais yra tik perskirstomi asignavimai, nekeičiant jų valdytojų ir neskiriant papildomo finansavimo“, - informavo K.Glaveckas.

Siūloma perskirstyti finansavimą

Dauguma Seimo komitetų iš esmės pritarė biudžeto projektui, bet visi be išimties pasiūlė bent minimaliai jį patobulinti, perskirstant dalį asignavimų, skiriant kiek didesnį finansavimą kai kurioms sritims.

Siūloma skirti daugiau lėšų kariuomenei, policijai, pasienio tarnybai, prokuratūrai, kai kuriems sveikatos apsaugos objektams, kultūrai, savivaldybėms, Afganistano atstatymui.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys teigė, kad šis komitetas rado, kaip galima būtų sutaupyti 336 milijonus litų. Todėl, pasak R.Dagio, „atranda galimybė kitaip perskirsčius asignavimus skirti daugiau nei numatyta lėšų socialinei sričiai“.

Bene griežčiausiai apie biudžetą pasisakė Audito komiteto pirmininkė, opozicinės Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. „Projektas pateiktas neatsakingai. Neteisinga pensininkų sąskaita spręsti krizės sukeltas problemas. Matome daug taupymo rezervų, pradedant pačiomis ministerijomis ir žinybomis. Todėl siūlome projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtinai atsižvelgtų į pateiktas pastabas“, - sakė ji.

Skirtingos nuomonės

Diskusijų metu opozicinės frakcijos pranešė negalinčios pritarti biudžetui. „Šiuo biudžetu dar kartą atimsime iš tų, kurie negali apsiginti, dar kartą padidinsime mokesčius tiems, kurie dar juda ir nėra šešėlyje“, - sakė opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, biudžetas yra „chaotiškas ir nelankstus“.

„Tai negali būti nevilties biudžetas. Tai turi būti kūrybingas ateities metų planas“, - tikino Darbo partijos frakcijos vadovas Vytautas Gapšys. Kreipdamasis į premjerą Andrių Kubilių jis pareiškė tikįs, kad bus įsiklausyta į Darbo partijos anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl biudžeto pajamų didinimo. „Tačiau dabartiniam projektui pritarti negalime“, - pabrėžė V.Gapšys.

„Nepersunktas nepagrįstomis iliuzijomis“

Valdantieji tikino, kad nėra galimybių šiuo sunkmečiu parengti socialiai kur kas patrauklesnį biudžetą.

Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vitas Matuzas sakė, kad biudžetas subalansuotas, „nepersunktas nepagrįstomis iliuzijomis“. V.Matuzas priminė, kad pagal turimas prognozes 2010 metų antrajame pusmetyje jau galima tikėtis ekonomikos atsigavimo, kas gali lemti geresnes perspektyvas valstybės biudžetui.

„Kritika turėtų būti pozityvi, bet ne griaunanti valstybės pamatus. Mes esame pateikę savo pasiūlymus biudžetui. Daliai jų yra pritarta, dėl dalies dar diskutuojama“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vadovas Jonas Liesys teigė, kad būtų katastrofa, jeigu kitų metų biudžetas nebūtų priimtas laiku. Todėl liberalcentristai pasisakė už tai, kad galų gale būtų pritarta Vyriausybėje pakoreguotam biudžetui.

Siūlė keisti valdininkų algų sistemą

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tikino, kad jeigu dabartinė valdančioji koalicija pernai nesiimtų naktinių mokesčių perversmų, tuomet biudžetas esą šiemet gautų 3 mlrd. litų pajamų. Tai sukėlė šurmulį ir ironišką juoką toje Seimo salės pusėje, kurioje sėdi koalicijos atstovai.

Liberalcentristas Artūras Zuokas pasiūlė pakeisti Seimo ir Vyriausybės narių, visų valstybės tarnautojų algų struktūrą, susiejant darbo užmokestį su nacionalinės ekonomikos pasiekimais, su valstybės biudžeto vykdymu. Tai, pasak A.Zuoko, leistų sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų.

Apibendrindamas diskusijas premjeras A.Kubilius atmetė opozicijos nuogąstavimus, kad Lietuvos laukia bankrotas, jeigu toks biudžetas bus priimtas. „Su tokiu neatsakingu ir demagogišku opozicijos kalbėjimu greičiau bankrutuos ne Lietuva, bet pati opozicija“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Jis pakartojo daugybę kartų girdėtą pareiškimą, kad valstybės pajamos nukrito į 2006 metų lygį, o išlaidos išlieka 2008-ųjų lygyje. „Turime problemų, jas valdome, bet negalime per vienerius metus įveikti to atsilikimo, prie kurio ėjome ankstesnių Vyriausybių „pastangomis“, - kalbėjo premjeras.

Po pirmojo svarstymo Seime valstybės biudžeto projektas grįžo Vyriausybei, kuri turi iki gruodžio 8-ąją numatyto antrojo svarstymo parlamente pateikti savo nuomonę dėl siūlomų pataisų biudžete. Biudžeto priėmimas planuojamas gruodžio 10 dieną.

Biudžeto deficito didinti neketina

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 13,152 milijardo litų, arba 1,245 mlrd. litų mažiau nei šiemet. Kitų metų išlaidos, be ES lėšų, planuojama, sudarys maždaug 18,3 mlrd. litų, tai yra maždaug 891 milijonas litų mažiau nei šiemet.

Numatomas valstybės biudžeto deficitas – 5,15 mlrd. litų. Kartu su „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, bendras konsoliduotas deficitas kitąmet, planuojama, peržengs 7,3 mlrd. litų. Tai sudarys 9,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dalis partijų, tarp jų ir valdančiosios, tvirtina, kad nebūtų prieš biudžeto deficito padidinimą iki maždaug 10 proc. BVP, tokiu būdu išsprendžiant skylėtos „Sodros“ problemas.

Tačiau premjeras A.Kubilius bei kiti valdančiosios Tėvynės sąjungos vadovai deklaruoja pasipriešinimą konsoliduoto biudžeto deficito didinimui, nes tai pabrangintų Lietuvos skolinimosi galimybes ir atitinkamai padidintų išlaidas. „Atvirkščiai – mes siektume mažinti deficitą, o ne jį didinti“, - yra sakęs Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

ES paramos lėšos sudarys 7,891 mlrd. litų – beveik pusantro milijardo litų daugiau negu šiemet. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21,044 mlrd. litų, o valstybės biudžeto asignavimai - 26,220 mlrd. litų.

ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos, palyginus su 2009 metais, didėja apie 2 proc.