Iš Sch.Pereso litvakai tikisi ir užtarimo

"Negali būti žydas, nepabuvęs lietuviu", – yra ištaręs Izraelio prezidentas Schimonas Peresas. Vakar su valstybiniu vizitu jis atvyko į Lietuvą, čia viešės kelias dienas. Lietuvos žydų bendruomenės svečią ir sveikins su jubiliejumi, ir prašys užtarimo dėl negrąžinto turto.

Pasikvietė D.Grybauskaitė

Darbotvarkėje numatyti Sch.Pereso susitikimai su aukščiausiais Lietuvos politikais ir žydų bendruomenės nariais. Svečias mūsų šalyje lankysis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu.
Kaip pranešė prezidentūra, susitikę valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, ES ir Izraelio santykius, padėtį Artimuosiuose Rytuose, holokausto aukų atminimo ir žydų kultūros paveldo klausimus, bendradarbiavimą skatinant inovacijas ir aukštąsias technologijas.

Pasak D.Grybauskaitės, inovacijų skatinimas, plėtra ir pritaikymas kasdieniame gyvenime – prioritetinė ekonomikos sritis, todėl svarbu efektyviai išnaudoti visas bendradarbiavimo galimybes su Izraeliu, kuris pasaulyje lyderiauja aukštųjų technologijų ir mokslinių tyrimų srityse.

Pagerbs aukas

Ketvirtadienį Panerių memoriale vyks holokausto aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvaus abu prezidentai. Paneriuose, kuriuos žydai vadina Ponar, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. pavasario buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia žydų, taip pat – lenkų inteligentų, rusų ir čigonų. Per ceremoniją prie įėjimo į memorialą Sch.Peresas turėtų perskaityti Kadišą – tradicinį Dievo pašlovinimą, sakomą per gedulo maldą.

Rytoj popiet Rotušėje numatytas Sch.Pereso susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene. Renginyje svečiui bus įteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Prezidentas žada atsakyti į svečių klausimus.

Garbės piliečio vardą Nobelio premijos laureatui sostinės taryba suteikė liepos pradžioje. Šis sprendimas artėjant Sch.Pereso vizitui į Šiaurės Jeruzale vadintą Vilnių buvo itin simbolinis ženklas.

Užduos klausimų

"Ketiname pasveikinti prezidentą su gimtadieniu, ketiname papasakoti apie savo bendruomenę, užduoti kelis klausimus, kad jis atsakytų ir pabendrautų su bendruomenės nariais, jei žmonėms kyla klausimų. Bus malonus, draugiškas susitikimas", – pasakojo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Jos teigimu, Lietuvos žydams tai – didelė garbė. Beje, F.Kukliansky teigė, kad aštrių klausimų, pavyzdžiui, apie kompensacijas už žydų turtą, susitikime nekels. "Aš nemanau, kad toks vizitas valstybės Prezidentės kvietimu yra skirtas tokių išsprendžiamų valstybėje klausimų diskusijoms. Didžioji dalis klausimų išspręsta. O jei mes turime kokių smulkesnių problemų ar įvairių gyvenimo situacijų, jas dirbant galima išspręsti", – aiškino F.Kukliansky.

"Mums garbė priimti svečią tokio garbaus jubiliejaus išvakarėse", – pridėjo žydų bendruomenės atstovė.

Dar šiltesni santykiai

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas sakė taip pat dalyvausiąs susitikime. "Nieko ypatingo nesitikime. Mano galva, Lietuvos ir Izraelio santykiai labai geri. Žinoma, neidealūs. Bet šitas vizitas santykius pakels į dar aukštesnį lygį. Juk Sch.Peresas – litvakas", – kalbėjo G.Žakas.

Jis užsiminė, kad per susitikimą su prezidentu vis dėlto gali būti keliama klausimų dėl negrąžinto žydų turto. "Gali kilti kalba apie litvakus, kurie turėjo namus prieškariu ir kuriems nebuvo atiduota, nes pilietybės klausimai neišspręsti", – svarstė G.Žakas.

Kompensacijų už žydų turtą klausimą Lietuva išsprendė ne taip jau seniai. 128 mln. litų suma skirta žydams už turtą, "kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitariniu režimu". Tačiau žydų bendruomenės tarpusavyje lig šiol nesutaria, kam tiksliai suma turėtų būti paskirta.

Atstatys Didžiąją sinagogą?

Sch.Peresas greičiausiai turės prisiimti ir dar vieną įsipareigojimą – Vyriausybė ir Vilniaus miesto valdžia yra paprašiusios jį tapti Vilniaus didžiosios sinagogos tarptautinės patarėjų tarybos pirmininku.

"Šis projektas yra svarbi pastangų išsaugoti ir atkurti Vilniaus žydų palikimą dalis. Manau, kad prezidentas Sch.Peresas galėtų prie jo prisidėti vertingomis įžvalgomis", – taip yra sakęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Tarybai jau priklauso prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Butkevičius, pasaulinio garso architektas Danielius Liebeskindas.

Vilniaus didžioji sinagoga, stovėjusi Vokiečių gatvėje, pradėjo veikti 1440 m., vėliau buvo sugriauta. Atstatyta mūrinė sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų religinių, dvasinių ir kultūrinių centrų Rytų Europoje nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio, kai Lietuvoje naciai išžudė didžiąją dalį žydų. Netrukus pastatą sovietai sulygino su žeme.

Lietuvos valdžia yra pažadėjusi, kad po kelerių metų sinagoga vėl taps prieinama lankytojams, – ją norima atstatyti. Projektas turėtų būti baigtas iki 2017 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?

? portretas
kas per nesąmonės, pasižiūrėkit į projektą prieš rašydami, ne atstatyti ją ruošiasi, o įbetonuoti pamatus ir pastatyti kažkokį neaiškų 'memorialą', pilna ikonografinės medžiagos išlikę, ir pačios sinagogos brėžiniai, o statys kažkokį stiklobetono marazmą. apgailėtina.

Shimon

Shimon portretas
Schimonas Peresas?

to premjeras

to premjeras portretas
del to kad lietuviai atrodo birka padeja arba visai jau netikintys kad galima kazka pakeisti. salis skurde gyvena, zmones uz ka valgyt nusipirkt neturi, seimunai turteja o pilieciai skurdeja. Ir ne tai kad masem ajt i gatves ir daryt politikam spaudima, mes internete juos 'gaidziais' isvadinam ir toliau sau gyvenam. O jeigu jau ir pakeliam siknas paprotestuot tai tik pries kokius pyderus, nes smagu i juos kiausinius pametyt.. As nesuprantu logikos sitos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių