Saugaus eismo pamokos ar tik akių dūmimas?

Saugaus eismo mokymas švietimo įstaigose Lietuvoje oficialiai prasideda nuo pirmos klasės. Pradinukai raginami dalyvauti, ko gero, masiškiausiame saugaus eismo konkurse "Šviesoforas". Perkopus į penktą klasę, saugaus eismo mokymas yra integruojamas į Žmogaus saugos bendrąją programą, o daugiausia dėmesio mokinių saugumui kelyje skiriama per neformalaus švietimo užsiėmimus.

Moko neformaliai

Matyt, blogiausia tai, kad saugaus eismo mokymas yra tarpdisciplininis dalykas, o politikų lūpomis kalbant – reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Už saugų eismą mūsų šalyje atsakinga Susisiekimo ministerija, o už mokslą – Švietimo ir mokslo.

Todėl nutinka taip, kad lyg ir neaišku, kas turėtų parengti tinkamas saugaus eismo mokymo programas. "Šviesoforo" varžybose dalyvauja pradinukai, kurie išmoksta pagrindinius saugaus elgesio kelyje dalykus – šviesoforo spalvas, kaip elgtis gatvėje ir panašiai, tačiau vėliau visos šios žinios nėra tinkamai gilinamos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengia jaunųjų mopedų ir motociklų vairuotojų varžybas, o dviratininkai susitinka respublikiniame "Saugaus rato" čempionate. Organizuojamos ir varžybos 16–19 metų jaunuoliams, jau vairuojantiems automobilius.

Visi šie konkursai yra sudėtinės vieno konkurso "Saugokime jaunas gyvybes keliuose" dalys. Nebe pirmus metus šio konkurso organizavimu besirūpinantis Antanas Čereška teigia, kad dauguma mokytojų šiems konkursams mokinius rengia iš entuziazmo.

"Anksčiau mokyklose dar būdavo automobilizmo klasės ar saugaus eismo būreliai, dabar jų nebėra ir dėmesys vaikų saugumui kelyje yra visiškai menkas", – kalbėjo saugaus eismo specialistas.

Pasak jo, blogiausia, kad atsiranda didelė spraga, kai saugaus eismo ir Kelių eismo taisyklių vaikas aktyviai mokomas iki penktos klasės, o vėliau jas prisimena tik tuomet, kai užsinori įgyti vairuotojo pažymėjimą. "Įsivaizduokite, kad išmoktumėte tik matematikos pradmenų, o vėliau iškart pereitumėte prie sudėtingų lygčių sprendimo", – palyginimą pateikė A.Čereška.

Praėjusiais metais Lietuvoje dėl savo kaltės nežuvo nė vienas vaikas, tačiau tai nėra priežastis manyti, kad vaikai keliuose yra apsaugoti. Žinoma, sakyti, kad už vaikų saugumą atsakingos tik dvi ministerijos, neteisinga, atsakomybę turi prisiimti ir tėvai, tačiau tvirtus eismo dalyvio pagrindus turėtų suteikti mokykla.

Menkas dėmesys

Švietimo ir mokslo ministerijos "Kauno dienai" atsiųstame atsakyme teigiama, kad saugaus eismo tematika įtraukta į Žmogaus saugos bendrąją programą. Joje aptariama ne tik saugi elgesna eismo aplinkoje, tačiau ir tai, kaip elgtis, kai yra ekstremalios situacijos, bei pirmosios pagalbos žinios.

Žmogaus saugos kursus mokiniams gali dėstyti bet kuris mokytojas, kuris išklauso 40 valandų kursą. Kasmet vykdomi ir kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams.

Ši programa, pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, kol vyksta pradinis ugdymas, yra integruota į kitus mokomuosius dalykus, tačiau esant poreikiui mokyklos gali iš papildomo ugdymo laiko numatyti atskirą pamoką. Pagrindinio ugdymo programoje žmogaus saugai yra skiriamos atskiros pamokos: 5–8 kl. – dvi, 9 – 10 kl. – po pusę pamokos per savaitę, o apie saugaus eismo mokymą neformaliu keliu jau nebekalbama. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruota į kitus mokomuosius dalykus. Nuspręsti, kiek ir kokioje klasėje skirti pamokų saugiam eismui ir kiek jos turi būti intesyvios, sprendžia pati mokykla ir dalyko mokytojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių