„Šatrijos" bylą tyrusio teismo teisėjas - partijos sąrašuose

Sąsajas su KGB neigiančios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Valstiečių liaudininkų kandidatų į Seimą sąraše 17-uoju numeriu įrašytas ministrės kraštietis, buvęs Vilniaus apygardos teismo (VAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantas Ramelis.

Tarp valstiečių liaudininkų kandidatų 5-uoju numeriu įrašytas ir K.Prunskienei palankiai liudijęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis.

VAT nagrinėjant vadinamąją Šatrijos bylą buvęs Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti narys, buvęs VSD vadovas J.Jurgelis tąkart teismui pareiškė, kad ši komisija nebuvo pajėgi priimti objektyvaus sprendimo.

„Tyrimas vyko tendencingai, įrodymų rinkimas ydingas, įrodymai neatitiko kriterijų ir negalėjo tvirtinti, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB", - yra sakęs J.Jurgelis.

VAT 2003 metais panaikino anksčiau paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė K.Prunskienė bendradarbiavo su sovietų KGB.

K.Ramelis teigė neprisimenąs tiksliai, kas pakvietė jį į minėtos partijos kandidatų sąrašą. Tuo metu K.Prunskienė teigė pati kvietusi buvusį teisėją į kandidatų sąrašą, kaip kompetetingą teisininką.

K.Ramelis neigė prielaidas, kad jo kandidatavimas K.Prunskienės vadovaujamos partijos sąraše - galįs būti atlygis už ministrei palankų sprendimą 2003 metais paneigiant, kad K.Prunskienė galimai bendradarbiavimo su KGB ir turėjo Šatrijos Raganos slapyvardį.

Kai Vilniaus apygardos teismas nuo politikės nuėmė KGB etiketę, K.Ramelis vadovavo šio teismo Civilinių bylų skyriui. Būtent šio skyriaus teisėjas nagrinėjo K.Prunskienės bylą.

Paklaustas, kaip vertina žiniasklaidoje prieš rinkimus vėl pasirodžiusią galimo K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB temą, K.Ramelis teigė negalįs kol kas to komentuoti, nes nematęs šių pranešimų, tik girdėjęs atpasakojimus.

Buvęs teisėjas taip pat tikino, jog 2003 metais VAT nagrinėtos bylos dėl K.Prunskienės turinio nežinąs, tuo metu, kaip VAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atlikęs tik jam priklausiusias formalias funkcijas.

Jis teigė neturėjęs ir esą negalėjęs turėti jokios įtakos bylos nagrinėjimui bei teisėjų sprendimams.

2004 metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas Balys Gajauskas negali skųsti parlamentarės K.Prunskienės išteisinimo dėl bendradarbiavimo su KGB.

Apeliaciniam teismui priėmus tokią nutartį, 2003 metų VAT sprendimas, kuriuo parlamentarė ir tuometinė pretendentė į kandidatus pirmalaikiuose prezidento rinkimuose užregistruota K. Prunskienė pripažinta nebendradarbiavusi su Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetu - KGB, įsiteisėjo galutinai.

„Dabar 100 proc. įsiteisėjęs, jokių abejonių jau nekyla niekam", - 2004 metų balandžio 29 dieną BNS sakė tuometinis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K.Ramelis.

2003 metų gegužės 15 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikino prieš dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad tuometinė Aukščiausios Tarybos deputatė K. Prunskienė bendradarbiavo su sovietiniu saugumu.

„Nėra įrodymų, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB", - 2003 m. nusprendė VAT.

Jeigu Vilniaus apygardos teismo sprendimas būtų neįsigaliojęs iki 2004 birželį vykusių išankstinių prezidento rinkimų, šalies vadovo posto siekusi K.Prunskienė tąkart būtų turėjusi savo plakatuose nurodyti bendradarbiavimo su KGB faktą.

K.Prunskienė buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo. Ji vadovavo ministrų kabinetui 1990-1991 metais.

K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad dokumento originalas, kuriuo remdamasis Aukščiausiasis Teismas 1992 metais priėmė sprendimą dėl jos bendradarbiavimo su sovietų KGB, esąs falsifikatas. Seimo narė yra sakiusi, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė, kad neturi tokio dokumento originalo.

Originalą buvo pasiskelbęs turįs Nepriklausomybės akto signataras B.Gajauskas ir atidavęs dokumentą Lietuvos archyvų departamentui.

B.Gajauskas teismo posėdžiuose yra pasakojęs apie dokumento gavimo ir perdavimo aplinkybes.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių