Šalyje švenčiamos Joninės, Jonava pasiskelbė Jonų Respublika

Visoje šalyje naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją švenčiamos Joninės. Jonavoje, kurios miesto riboženklis vienai dienai tapo Jonų Respublika, vos pateikus dokumentą, įrodančiu, kad esi Jonas ar Janina, gali tapti piliečiu. Šiuo metu tokių piliečių jau – daugiau kaip tūkstantis. Kasmet šią dieną Joninių slėnyje šventė pritraukia iki 10 tūkst. lankytojų. Papraščio žiedo ieškojimas, kitos linksmybės čia žadamos iki pirmųjų gaidžių.

„Tie, kurie atvyksta šiandien į Jonavą, tai visų pirmiausia pamato, kad atvyko ne į Jonavą, o Jonų Respubliką. Mes esame iškėlę Jonų vėliavą, kurią iškilmingai nuleisime šventės metu“, – pokalbį pradėjo Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Jurgita Urnikienė.

Pasak J. Urnikienės, šventės Jonavoje organizatoriai kasmet pasitikrina naujoves, kokios jos yra priimtinos žmonėms. „Stengiamės išlaikyti tradicijas, jeigu žmogus nežinojo ryšių, ką reiškia vainikėlių plukdymas ar kupolivimas, kad sužinotų, kad būtų ir edukacija. Lietuviais esame mes gimę, turime žinoti savo kalbą ir tradiijas“, – pridūrė J. Urnikienė.

Tuo metu šventėje kartu dalyvavęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius džiaugėsi galįs kartą metuose tapti visos Jonų Respublikos vadovu, ir juokaudamas vylėsi, kad šalies Prezidentė dėl to nesupyks.

Meras skaičiuoja, kad per Jonines šiame mieste apsilanko 10-15 tūkst. miestiečių bei miesto svečių. „Daugiausia žmonių susirenka prieš vidurnaktį. Galbūt vieniems tai – paparčio žiedo ieškojimo metas, kitiems – baigiamojo šventės renginio uždarymas“, - pasakojo M. Sinkevičius.

Jonavoje registruojami visi į šventę atvykę Jonai, Janinos, Ivanai, Janiai, Džonai, jie kviečiami tapti Jonų respublikos piliečiais. Per šventę pasveikinamas kiekvienas į miestą atvykęs varduvininkas. Šventės dalyvius sveikins Jonų Respublikos prezidentas, už respubliką, Jonus ir Janinas bus iššauti patrankų šūviai. Visą vakarą atvykusieji turi galimybę pažiūrėti, kaip dirbami amatai.

Jonų Respublikoje atidarytas amatų kiemelis, pristatomi senieji amatai bei griežia tradicinės kapelos ir pavieniai muzikantai. Vidurnaktį numatomi šventiniai fejerverkai, naktišokiai, o 3 val. nakties bus pasveikinama Saulė.

Tuo metu sostinėje bene daugiausiai žmonių renkasi Verkių parke, kur taip pat laikomasi senųjų etnokultūrinių tradicijų. Kernavėje vyksta senovinė šventė: apeigos prie aukuro, saulės palydėjimas ir šokiai prie didžiojo laužo. Čia vyksta senosios vasaros saulėgrįžos apeigos, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama ir dainuojama. Kaune linksmybės liejasi Nemuno saloje.

Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją, maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.

Nuo 2003-ųjų Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena.


Šiame straipsnyje: joninės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių