S.Alperavičius: kompensacijos žydus turėtų pasiekti šįmet

Vyriausybės skirtos kompensacijos holokaustą išgyvenusius Lietuvos žydus turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos, tikisi Lietuvos žydų bendruomenė, kurią antradienį aplankė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Aš manau, kad iki metų galo“, - po susitikimo su premjeru sakė bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Pasak jo, kompensacijas galėtų gauti apie tūkstantis žydų tautybės asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Lietuvoje ir nukentėjo nuo totalitarinių sovietų ir nacių režimų.

Pagal pernai priimtą Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, šiemet biudžete tam numatyti 3 milijonai litų, ir dalis šių lėšų jau pervesta specialiai paskirtam fondui.

Pirmas fondo valdybos posėdis numatytas liepos 19 dieną.„Dalis jau perversta, bet tai labai sudėtinga procedūra išaiškinti visus, kurie buvo persekiojami šitų teroristinių režimų - ir sovietų, ir nacistų“, - žurnalistams sakė S.Alperavičius.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvos žydams nepriimtinas sovietų ir nacių lyginimas: „Bet mums labai nepatinka, kai pradeda statyti lygybės ženklą tarp nacistų ir sovietų. Aišku, ir tie, ir tie blogi, bet lyginti jų negalima. Sovietai naikino visus, o naciai naikino tik žydus“.

Pernai Seimo priimtas ir prezidentės pasirašytas įstatymas numato 2013-2023 metais išmokėti 128 milijonus litų kompensaciją Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Iš šios sumos 3 milijonai numatyti šiais metais „Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti“.

S.Alperavičius po valandą trukusio susitikimo su premjeru Lietuvos žydų bendruomenės patalpose Vilniaus centre sakė, kad bendruomenė pasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi, o jų nuomonės daugeliu žydams svarbių klausimų sutampa.

„Pakalbėjome labai svarbiais klausimais - apie fondą, apie holokaustą, apie antisemitizmą, ir man patinka, kad mes suradome bendrą kalbą ir suprantame vienas kitą“, - teigė bendruomenės vadovas. „Aš bendrai esu optimistas ir pasitikiu premjeru“, - sakė S.Alperavičius, paklaustas, kaip vertina Vyriausybės pastangas įamžinti žydų paveldą Lietuvoje.

Premjeras A.Kubilius savo ruožtu patikino, kad kompensacija bus pervedama kaip numatyta įstatyme, o Vyriausybė rūpinsis litvakų paveldu Lietuvoje.„Šiemet pervedame tris milijonus pagal pirmą programą, kitais metais numatyta, kaip įstatymas sako, perversti dešimtadalį nuo 125 milijonų - tai yra 12,5 milijonų“, - žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, susitikime kalbėta apie naujas patalpas žydų gimnazijai, litvakų paveldą, švietimo klausimus - „kad Lietuvos mokyklose būtų atvirai ir tinkamai mokoma apie žydų bendruomenės ir visos Lietuvos tragediją holokausto tragediją ir apie gėdingą lietuvių dalyvavimą toje tragedijoje“.

„Mums labai svarbu susigrąžinti į mūsų visų suvokiamą ir vertinamą mūsų istorijos paveldą tai, kokia stipri čia iki holokausto buvo žydų bendruomenė, koks tai didžiulis kultūrinis paveldas, kurį mes norime pažinti ir kuriuo norime džiaugtis“, - sakė A.Kubilius. Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje.

Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.1943 metais okupacinė valdžia nutarė likviduoti ir didžiųjų Lietuvos miestų getus. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos buvo nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų, karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos žydų.

Dvejus metus dirbusi Lietuvos istorikų komanda neseniai paskelbė nustačiusi per tūkstantį lietuvių, kurie dalyvavo žydų holokauste Antrojo pasaulinio karo metais. Tyrimas bus tęsiamas ir manoma, kad jį baigus žydšaudžių skaičius gali padvigubėti.Santykinai didelis lietuvių administracijos įstaigų ir vietos gyventojų įsitraukimas į nacių organizuotas žydų žudynes iš dalies aiškinamas brutalia sovietine okupacija, kurios Vakarų ir Vidurio Europos šalims neteko patirti.

Sovietų vykdyti žudymai, trėmimai į Sibirą ir kitos skriaudos bent iš pradžių dalį lietuvių pavertė Vokietijos šalininkais, su nacių - sovietų karu buvo siejamos viltys atkurti Lietuvos valstybę. Savo ruožtu dauguma žydų bijojo nacių Vokietijos puolimo ir glaudėsi prie sovietų, šalyje išpopuliarėjo antižydiškos nuotaikos ir stereotipai, bolševizmą vadinant „žydų valdžia“.

Pasak istorikų, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.


Šiame straipsnyje: žydų turtasžydai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai kaip

Tai kaip portretas
Tai kaip čia yra-naciai vykdė žydų naikinimą, o lietuviai turi sumokėti? O kas sumokės už dabar išvytus iš savo tėvynės lietuvius? O gal Kubilius jaučia artėjančius rinkimus?

ne veltui saude

ne veltui saude portretas
uzknise buvo galutinai. visi zydai valdzioje, ir dabar saudyt reiketu, plius pridet dar ir kubiliu ir kitus 140. sitiek prisivoge prisilupo, visais laikais pasaulio bambos buvo, dabar derasi del kompensaciju ir dar jiems memorialu blyn mokyklu reikia!

žinios

žinios portretas
Ko neparašot žinių, kad vokietijoje žydukų apipjaustymas traktuojamas kaip apysunkis kūno sužalojimas ir keliama byla...
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių