- Austėja Masiokaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dirbę Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai Šalčininkų rajono Pabradės seniūnijoje rado žuvusių dviejų lenkų Armijos Krajovos partizanų palaikus. Dar vieno asmens palaikai bus tiriami, manant, kad tai taip pat gali būti lenkų partizanas.
Kaip BNS pasakojo jiems talkinusi lietuvė archeologė, Lietuvos edukologijos universiteto prof. Ilona Vaškevičiūtė, mokslininkai planuoja paieškas tęsti rudenį – jie tikisi surasti ir šiose apylinkėse nukauto žinomo lenkų partizano Jano Borysewicziaus (Jano Borisevičiaus), slapyvardžiu Krysia, palaikus.
Į Lietuvą liepos mėnesį atvykę Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) Pakraščių („Kresų“) skyriaus darbuotojai čia tris savaites ieškojo nacistinės Vokietijos ir sovietų NKVD nužudytų lenkų Armijos Krajovos karių palaikų.
„Jie turėjo numatę tuos keturis žmones, kuriuos čia norėjo surasti, pagal archyve rastą medžiagą ir žmonių pasakojimus“, – BNS pasakojo lenkų tyrimui vadovavusi I.Vaškevičiūtė.
Miknakiemio kaimo teritorijoje Šalčininkų rajone esančiame miške rasti Armijos Krajovos kapralo Edwardo Buczeko (Edvardo Bučeko), slapyvardžiu Grzybek (Grybukas), žuvusio 1944 metų rugpjūčio 1 dieną per susirėmimą su vermachto kalnų jėgerių daliniu, palaikai.
Jie turėjo numatę tuos keturis žmones, kuriuos čia norėjo surasti, pagal archyve rastą medžiagą ir žmonių pasakojimus.
Pasak I.Vaškevičiūtės, iš kapralo bendražygių pasakojimų buvo žinoma, kad jis žuvo ir kovos draugų buvo palaidotas miške. Čia tyrėjai rado seną, tvorele aptvertą kapą. Lenkijos naujienų agentūra pranešė, kad prie palaikų rasta uniformos liekanų ir sagų, lenkiškos kariškos kepurės emblema – erelis.
Kariškos kepurės likučiuose rastas įstrigęs 7,62 kalibro šovinys, greičiausiai ir buvęs kario mirties priežastimi.
Rūdninkų girioje, Ilgosios Salos vietovėje, rasti leitenanto Wojchiecho Stypulos (Vojcecho Stypulos), slapyvardžiu Bartekas, palakai. W.Stypula žuvo 1944 m. liepos 22 dieną per susirėmimą su sovietais prie Visinčios upės.
Dar vieni palaikai, kaip manoma, Stanislawo Masiuko (Stanislavo Masiuko), slapyvardžiu Moroz (Šaltis), rasti senosiose Versekėlės kaimo kapinėse. S.Masiukas žuvo 1944 metais per ataką prieš NKVD postą Eišiškėse.
„Jis buvo palaidotas senose Versekėlės kaimo kapinėse. Pagal pasakojimus, jis turėjo būti palaidotas prie įėjimo, dešinėje pusėje. Ten palaikus radome, tačiau jie pasirodė labai jauno žmogaus, tada kasėme šalia esantį kapą, bet nustatyti, ar tai tas žmogus, kurio mes ieškome, nepavyko. Buvo paimti kaulų mėginiai DNR tyrimams ir tada paaiškėjus, kurie palaikai yra S.Masiuko, jie bus ekshumuoti“, – sakė I.Vaškevičiūtė.
Tyrinėjimus Lietuvoje vykdė lenkų archeologai, istorikai bei antropologė. Rastus palaikus rengiamasi perlaidoti Eišiškių miestelio kapinėse, kuriose numatytas memorialas „Kario namai“ žuvusiems kariams perlaidoti.
Rudenį mokslininkai tęs kapitono J. Borysewicziaus (Jano Borisevičiaus), slapyvardžiu Krysia, žuvusio šiose apylinkėse, palaikų paieškas. Jo palaikų archeologai ieškojo jau prieš kelerius metus.
„Buvo žinoma, kad jis yra įmestas į šulinį Eišiškių miestelyje. Pradžioje mums nurodė, kad tas šulinys yra ties piliaviete, bet ten jo neradus, kažkas pasakė, kad dar vienas šulinys yra buvęs prie Eišiškių pirties. Kasėme ten ir iš tikrųjų radome, bet tas šulinys buvo užverstas įvairiomis griuvenomis ir nepavyko palaikų iškasti“, – sakė I.Vaškevičiūtė.
Šio šulinio apžiūrą ir tyrimus archeologai planuoja atlikti sugrįžę.
„Jis yra labai žinomas jų partizanas ir vadovavo operacijoms, kuriose ir žuvo kiti surasti partizanai“, – sakė lietuvė mokslininkė.
Pasak jos, lenkai siekia sudaryti visų lenkų, žuvusių kovoje už tėvynę, sąrašą ir ieško įvairiose vietose, taip pat ir užsienyje, palaidotų šių kovų dalyvių.
„Netgi Emilija Pliaterytė irgi yra į tą sąrašą įtraukta. Pagal juos, ji yra lenkė ir yra tame sąraše“, – pasakojo I.Vaškevičiūtė.
Remiantis turimais duomenimis, lenkai siekia surasti atsitiktinėse vietose palaidotų kovotojų palaikus ir juos perlaidoti kapinėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...