Rytų Europa skęsta svaigaluose

2014 m. PSO paskelbtame (remiantis 2010 m. duomenimis) daugiausia alkoholio suvartojančių pasaulio valstybių sąraše Lietuva užėmė "garbingą" trečią vietą, nusileisdama tik Baltarusijai ir vynais garsėjančiai Moldovai.

Praėjo keleri metai, o PSO piešia dar niūresnį vaizdą: Lietuva, anot organizacijos, tampa absoliučia lydere pagal suvartojamą alkoholį (skaičiuojant vienam šalies gyventojui).

Šią savaitę mūsų šalyje apsilankęs PSO atstovas Gaudenas Galea pažymėjo: "Remiantis naujausiais PSO skaičiavimais, tai daro Lietuvą didžiausia gėrike Europoje, taip pat ir didžiausia gėrike pasaulyje."

Anot pareigūno, geriausi būdai mažinti alkoholio suvartojimą – kontroliuoti jo kainą, prieinamumą ir reklamą.

Komentuodamas protestus prieš alkoholio vartojimo ribojimą, PSO atstovas paragino pasižiūrėti, kas iš tikrųjų už juos sumokėjo.

"Aš iš tikrųjų paklausčiau tokio festivalio ("Laisvė rokenrolui" – aut. past.) organizatorių, kas jį finansuoja? (...) Lankydami įvairias valstybes dažnai matome, kad tokie renginiai labai dažnai yra finansuojami alkoholio pramonės, – pasakojo G.Galea. – Nesakau, kad taip yra ir čia, tačiau vertėtų tai patikrinti."

Pasaulyje, kalbant apie alkoholio vartojimą, Rytų ir Vidurio Europa atrodo, švelniai tariant, prastai.

Štai Rusijoje vienam gyventojui tenka maždaug 15 l alkoholio kasmet, o tai atitinka maždaug 155 butelius vyno arba 1,5 tūkst. taurelių degtinės.

Vis dėlto nors rusai pasaulyje garsėja pomėgiu išlenkti taurelę, jie nėra didžiausių gėrikų sąrašo viršuje.

Ten, jeigu remsimės 2014 m. PSO skelbta ataskaita, puikuojasi Baltarusija – vienas šios šalies gyventojas kasmet papildo skrandį 17,5 l alkoholio, o antroje vietoje esančioje Moldovoje – beveik 17 l. Tai beveik 10 l daugiau, nei PSO rekomendacija (8 l).

Yra sakančiųjų, jog didelis alkoholio suvartojimo Europoje kiekis susijęs su tuo, kad Senajame žemyne tiesiog pagaminama daug svaigiųjų gėrimų. Alkoholio pramonė suinteresuota palaikyti aukštą savo produkcijos vartojimo lygį.

Kitas faktorius – klimato sąlygos. Esą alkoholio vartojimas šaltesniuose pasaulio regionuose gali būti susijęs su žmonių noru "sušilti", o būtent tokią iliuziją sukuria alkoholis. Iš tiesų Afrikoje alkoholio suvartojama mažiau nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje.

Tarp priežasčių, skatinančių svaigintis alkoholiu, dar minimos kultūrinės aplinkybės (pavyzdžiui, Rusijoje degtinė laikoma nacionaliniu gėrimu), taip pat visuomenėje tvyrantis blogas psichologinis klimatas ir kt.

Kad ir kokios priežastys skatina žmones gerti, šalys stengiasi kovoti su šia problema. Kaip?

Švedijoje, pavyzdžiui, buvo sukurtas valstybinis alkoholio monopolis ("Systembolaget"). Tokiu būdu, anot švedų, buvo apribotas alkoholio prieinamumas ir reklama. Be to, svaigalų kaina Švedijoje – santykinai aukšta. Kitos pasaulio šalys nekuria valstybinių monopolių, bet alkoholį ten leidžiama parduoti ir pirkti tik specializuotose parduotuvėse.

Galioja ir aibė įvairių draudimų – nuo alkoholio reklamos ribojimo iki draudimų alkoholiui taikyti nuolaidas parduotuvėse ar prekiauti svaigiaisiais gėrimais tam tikru paros metu ar švenčių dienomis.

Pavyzdžiui, Kataras paskelbė, jog 2022 m. šalyje vyksiančių pasaulio futbolo pirmenybių metu alkoholis bus draudžiamas ne tik stadionuose, bet ir kitose viešosiose erdvėse. Apskritai islamo šalyse į alkoholio vartojimą žiūrima labai neigiamai. Keliose iš Artimųjų Rytų šalių alkoholio vartojimas netgi yra draudžiamas nacionaliniu lygiu.

Kad besaikis alkoholio vartojimas – pavojingas, patvirtina kai kurių šalių statistika.

Pavyzdžiui, Baltarusijos teisėsaugos duomenimis, beveik 80 proc. žmogžudysčių Minsko regione (2014 m.) įvyko dėl alkoholį vartojusių asmenų kaltės.

2015 m. Baltarusijos milicija paskelbė, jog, palyginti su 2014 m., visoje šalyje įvyko 67 proc. daugiau buitinių konfliktų, o apie 90 proc. jų buvo susiję su alkoholio vartojimu šeimyninėje aplinkoje.

Svaigiųjų gėrimų vartojimas – ne tik nelaimių ar nusikaltimų, bet ir įvairių ligų priežastis. Tarp dažniausiai pasitaikančių susirgimų galima paminėti psichikos ir elgesio sutrikimus (vartojant alkoholį), alkoholinę psichozę, alkoholinę kepenų ligą (kepenų cirozę).

Kasmet pasaulyje šioms ligoms gydyti išleidžiami milijardai.

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos sistema (NHS) kasmet skiria nuo 3 iki 5 mlrd. svarų sterlingų problemoms, kurias sukelia alkoholio vartojimas, spręsti.

Daugiausia alkoholio suvartojančios pasaulio šalys

1. Baltarusija

2. Moldova

3. Lietuva

4. Rusija

5. Rumunija

6. Ukraina

7. Andora

8. Vengrija

9. Čekija

10. Slovakija

(2010 m. duomenys, paskelbti 2014 m. PSO ataskaitoje)

Alkoholis Lietuvoje šienauja gyvybes

• Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai nustatė, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet Lietuvoje miršta maždaug 4 tūkst. gyventojų, nors alkoholio lemtas mirštamumas mažėja.

• Tarp visų mirčių alkoholio nulemtos mirtys 2010 m. sudarė 10,9 proc., o 2015 m. sumažėjo iki 9,4 proc. Daugiausia dėl šių priežasčių 2015 m. mirė jauni, 25–34 metų Lietuvos gyventojai. Vyrų dėl alkoholio lemtų priežasčių 2015 m. mirė gerokai daugiau nei moterų.

• Daugiausia Lietuvos gyventojai sirgo alkoholine kepenų liga, alkoholio sukeltomis psichozėmis ir alkoholio toksiniu poveikiu. Didžiausias ir vyrų, ir moterų ligotumas buvo 35–44 metų grupėje.

• Nustatyta, kad nuo 14 iki 17 proc. (priklausomai nuo amžiaus grupės) visų hipertenzinių ligų sukelia alkoholio poveikis. Daugiausia Lietuvos gyventojai susirgo šiomis ligomis, taip pat širdies aritmijomis bei širdies išeminėmis ligomis.

• Jei 2015 m. būtų pavykę išvengti visų ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė beveik dvejus metais – nuo 74,5 iki 76,4 metų. Tokiu atveju vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė 2,4 metų – nuo 69,1 iki 71,6 metų, o moterų – 1,1 metų – nuo 79,7 iki 80,8 metų.

• Higienos instituto specialistai taip pat nustatė, kad 20–64 metų gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą sumažinus 50 proc., mirštamumas nuo alkoholinės kepenų cirozės galėtų reikšmingai sumažėti (vyrų 14 proc., moterų – 13 proc.).

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro inf.