Rytoj – diena be automobilio: kaip saugiai pasiekti darbą dviračiu?

Tačiau, kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, kasmet per eismo įvykius nukenčia daugiau kaip 250 dviratininkų. Kas nulemia šias nelaimes? Kokias taisykles dažniausiai pamiršta dviračių transporto priemonių savininkai?

„Pastaraisiais metais dviračiams vis labiau populiarėjant tiek kaip transporto priemonei, tiek ir kaip laisvalaikio praleidimo būdui, pastebime, kad dviratininkų patiriamų traumų skaičius pastaruoju metu paaugo 15 proc. Nelaimingų atsitikimų metu dviratininkai dažniausiai patiria įvairių kaulų lūžius, nubrozdinimus, sumušimus, smegenų sukrėtimus, dantų traumas ar plėštines žaizdas“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Vidutinė draudimo išmoka, skirta atlyginti susižeidusio dviratininko gydymo išlaidas, svyruoja nuo 500 iki 800 eurų. Tačiau esant sunkiems sužalojimams suma gali pasiekti ir 1300 eurų.

Nelaimių priežastys ir svarbiausi patarimai

Draudimo bendrovės sukaupta statistika rodo, kad dažniausios eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai priežastys – tiek jų pačių neatsargumas, taisyklių nesilaikymas, tiek ir automobilių vairuotojų neatidumas.

„Važiuojantys dviračiu važiuojamąja kelio dalimi privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi būti pritvirtinę baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintą. Nesilaikančius šios taisyklės kelyje pastebėti kur kas sunkiau“, – sako M. Balinskas.

Ekspertas taip pat primena, kad svarbu pasirūpinti ir tvarkingais dviračio stabdžiais bei garso signalu, būti atidiems išvažiuojant iš kiemo ar šalutinio kelio. O užkirsti kelią sužeidimams arba juos sušvelninti nelaimės atveju padeda šalmai ir specialios apsaugos, dėvimos ant kelių, alkūnių ar delnų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad 2015 m. per eismo įvykius buvo sužeista 260, o 2014 m. – daugiau kaip 300 dviratininkų.