Šis klausimas buvo aptartas bendrame Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komitetų posėdyje, kuriame nuspręsta steigti specialų paramos fondą Antrojo pasaulinio karo dalyviams, gyvenantiems Baltijos šalyse.

Dūmos komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas po posėdžio žurnalistams sakė, kad šiuo metu Baltijos šalyse gyvena apie 12,5 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių.

„Jie susiduria ne tik su socialine diskriminacija, tačiau esama ir psichologinio bei politinio spaudimo jiems elementų - juos dažnai vadina okupantais, vaizduojant juos šalių, kuriose jie gyvena, priešais“, - sakė A.Puškovas.

Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas pažymėjo, kad bendras komitetų posėdis rodo, jog „ši tema yra nepaprastos svarbos“. Pasak jo, bendrame komitetų pareiškime Rusijos verslo bendruomenė bus kviečiama atsiliepti į kvietimą kurti Antrojo pasaulinio karo veteranų, pensininkų Baltijos šalyse paramos fondą.

„Bendras spendimas buvo toks - nereikia melagingos gėdos, nereikia slėpti galvos smėlyje, o reikia tiesiai pareikšti, kad tie, kurie liejo kraują kovoje su fašizmu, šiandien susiduria su socialine diskriminacija ir laukia mūsų paramos“, - teigė M.Margelovas.

Pasak pranešimo, A.Puškovas pridūrė, jog Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje „nėro jokio noro užsiimti šiuo klausimu“.

„Jie nenagrinėjami, dar daugiau - mums sakoma, kad ši problema yra sunkus praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio palikimas“, - kalbėjo Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak jo, Baltijos šalyse į Antrojo pasaulinio karo veteranus „žiūrima kaip į okupantus, ir visa tai vyksta bandymų heroizuoti nacizmą šiose šalyse fone“.

M.Margelovo teigimu, Antrojo pasaulinio veteranų diskriminavimas sutampa su Lietuvos, Latvijos ir Estijos politika.