Rusijos pasisakymai apie karinių galių stiprinimą kelia nerimą

Rusijos valdžios atstovų pasisakymai apie karinių galių stiprinimą kelia vis didesnį kaimyninių šalių nerimą, teigia Baltijos valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų delegacijos karinių galių didinimą Lietuvos kaimynystėje esančioje Rusijos Karaliaučiaus srityje aptarė susitikusios Nidoje sekmadienį.

Kalbėta, kaip šis didinimas įtakoja Rusijos santykius su Baltijos valstybėmis, NATO ir ES, aptartas Baltijos valstybių energetinio saugumo užtikrinimas bei Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo plėtros galimybės, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak pranešimo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai pažymėjo, jog vis labiau stiprėjantys oficialūs Rusijos aukščiausios politinės ir karinės vadovybės pasisakymai apie šios šalies karinių galių stiprinimą pagrįstai kelia vis didesnį kaimyninių šalių nerimą.Pasisakydami už NATO atvirumą bendradarbiavimui su Rusija bei didžiulę plataus NATO ir Rusijos bendradarbiavimo svarbą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai kartu pabrėžė, jog planuojant NATO ir Rusijos bendradarbiavimo turinį bei praktinius jo aspektus būtina atsižvelgti ir į pastaruoju metu vis dažniau girdimus Rusijos politinės ir karinės vadovybės pareiškimus apie šios šalies karinių galių didinimą.

Baltijos valstybių energetinio saugumo klausimams skirtoje sesijoje Lietuvos delegacijai pristačius šalyje įgyvendinamus suskystintų dujų terminalo bei Visagino atominės elektrinės statybos projektus, kurių tikslas - užtikrinti energetinių išteklių tiekimo diversifikaciją, parlamentarai pabrėžė, jog kartu su politine būtina turėti omenyje ir ekonominę šių projektų naudą visoms trims Baltijos valstybėms.

Lietuvos delegacija taip pat pristatė šalyje veikiantį Energetinio saugumo centrą, kurį remiantis Čikagoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais artimiausiu metu tikimasi paversti NATO akredituotu kompetencijų centru, ir pakvietė Latvijos ir Estijos pusę aktyviai dalyvauti šio centro veikloje.

Svarstydami Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo plėtros galimybes Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių kontaktus, bendradarbiavimą, tačiau kartu pažymėjo, jog ir toliau šalims būtina dėti pastangas siekiant pašalinti vis dar išliekančias kliūtis dar didesniam Šiaurės ir Baltijos valstybių tarpusavio suartėjimui.

Šiomis kliūtimis įvardinti ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai, geresnio vienas kito pažinimo bei bendro identiteto suvokimo stoka.Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų narių susitikimas yra tradicinis, jis vyksta kas pusmetį.